Europa baiminasi skurdo: beveik kas trečias gyventojas laukia prastesnio gyvenimo

29 proc. europiečių tikisi, kad jų gyvenimo lygis per penkerius metus smuks

Naujas Eurobarometro tyrimas rodo, kad 29 proc. Europos Sąjungos gyventojų mano, jog jų asmeninis gyvenimo lygis per artimiausius penkerius metus pablogės. Tik 18 proc. apklaustųjų tikisi pagerėjimo, o dauguma gyventojų nemato aiškaus kelio į spartesnį ekonominį atsigavimą.

Apklausa apėmė daugiau kaip 26 tūkst. žmonių visose ES valstybėse narėse. Ji rodo ne vien ekonominę nuotaiką, bet ir politinį signalą: didelė visuomenės dalis nebemato, kad kainų, būsto, darbo užmokesčio ir viešųjų paslaugų problemos artimiausiu metu lengvėtų.

Pesimizmas nėra pasiskirstęs vienodai. Vyresni nei 55 metų žmonės ateitį vertina gerokai niūriau – 34 proc. jų tikisi gyvenimo lygio blogėjimo, o tarp jaunesnių respondentų taip mano 17 proc.

Prancūzijoje gyvenimo lygio blogėjimo laukia 44 proc. gyventojų

Didžiausias pesimizmas fiksuojamas Prancūzijoje, kur 44 proc. apklaustųjų tikisi, kad jų gyvenimo lygis per penkerius metus pablogės. Panašios nuotaikos matomos Portugalijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, kur ekonominis nerimas taip pat išlieka aukštas.

Prancūzijos atvejis išsiskiria tuo, kad gyvenimo lygio baimė sutampa su platesniu nepasitikėjimu politinėmis institucijomis ir stiprėjančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis. Ekonominis spaudimas čia tampa ne vien šeimos biudžeto klausimu, bet ir politinės sistemos stabilumo problema.

Kitoje Europos pusėje nuotaikos gerokai ramesnės. Lenkijoje tik 9 proc. gyventojų tikisi asmeninės padėties pablogėjimo, o Vengrijoje toks pesimizmas siekia 8 proc. Tai mažiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.

Kainos ir pragyvenimo išlaidos tapo svarbiausia politine tema ES gyventojams

Infliacija, augančios kainos ir pragyvenimo išlaidos išlieka svarbiausiu klausimu, kurį gyventojai nori matyti Europos Parlamento darbotvarkėje. Naujausiame tyrime šią problemą įvardijo 47 proc. ES piliečių – 6 procentiniais punktais daugiau nei ankstesnėje apklausoje.

Tai reiškia, kad pragyvenimo kaina lenkia net tokias temas kaip ekonomika ir darbo vietų kūrimas ar ES gynyba bei saugumas. Nors geopolitinės grėsmės Europoje neišnyko, kasdienė piniginės realybė daugeliui žmonių lieka pirmesnė už strategines diskusijas Briuselyje.

Pavasario Eurobarometro duomenys rodo tą pačią kryptį. Pragyvenimo išlaidos nacionaliniu ir asmeniniu lygmeniu išlieka dominuojantis rūpestis: nacionaliniu lygmeniu jas įvardijo 36 proc., o asmeniniu – 52 proc. respondentų.

27 proc. europiečių sako, kad jų gyvenimo kokybė per metus jau pablogėjo

Tyrimas rodo ne tik baimę dėl ateities, bet ir jau patirtą spaudimą. 27 proc. respondentų teigė, kad jų gyvenimo kokybė per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, 11 proc. nurodė pagerėjimą, o 62 proc. sakė, kad padėtis iš esmės nepasikeitė.

Šis rodiklis paaiškina, kodėl ateities lūkesčiai tokie trapūs. Jei žmogus jau metus jautė mažėjančią perkamąją galią, brangesnį būstą, didesnes paslaugų sąskaitas ar prastesnį prieinamumą prie sveikatos ir socialinių paslaugų, politiniai pažadai apie augimą dažnai nebeatrodo įtikinami.

Ekonomikos statistika ir gyventojų savijauta čia gali skirtis. Net jei infliacija lėtėja arba BVP auga, kasdieniai sprendimai – ar užtenka pinigų nuomai, maistui, transportui, vaistams ir vaikų poreikiams – dažnai formuoja stipresnį politinį jausmą nei bendri makroekonominiai rodikliai.

Neigiamos ekonominės nuotaikos silpnina ir ES įvaizdį kai kuriose valstybėse

Eurobarometro duomenimis, bendras Europos Sąjungos įvaizdis tebėra labiau teigiamas nei neigiamas: 50 proc. respondentų ES vertina teigiamai, o 17 proc. – neigiamai. Tačiau kai kuriose valstybėse šis skirtumas siauresnis, ypač Prancūzijoje, Austrijoje, Graikijoje ir Čekijoje.

Prancūzijoje ir Austrijoje tik 62 proc. respondentų mano, kad jų šalies narystės ES balansas buvo teigiamas. Tai vieni žemiausių rodiklių Bendrijoje po Bulgarijos, kur taip mano 57 proc. apklaustųjų.

Europos Parlamento pareigūnas, komentuodamas apklausos rezultatus, nurodė, kad ekonominis neapibrėžtumas ir augančios kainos gali veikti tai, kaip žmonės vertina Europos Sąjungą. Tokia sąsaja ypač jautri šalyse, kuriose stiprėja euroskeptiškos arba nacionalistinės partijos.

Briuseliui gyvenimo lygio baimė tampa politiniu testu prieš naują ekonominį etapą

Europos Sąjunga vienu metu susiduria su keliais spaudimo frontais: pragyvenimo išlaidomis, būsto krize, silpnu augimu, gynybos išlaidų didėjimu, energetikos pertvarka ir globalia konkurencija su JAV bei Kinija. Gyventojų apklausa rodo, kad šios temos nebėra atskiros – jos susilieja į vieną klausimą: ar europiečiai galės gyventi ne blogiau nei jų tėvai.

Tai ypač svarbu Europos Parlamento ir nacionalinėms vyriausybėms. Jeigu kainų ir gyvenimo lygio problema liks neišspręsta, rinkėjai gali vis labiau remti politines jėgas, žadančias paprastus atsakymus: sienų uždarymą, Briuselio galių mažinimą, socialinių išlaidų perskirstymą ar protekcionistinę ekonomiką.

Eurobarometro skaičiai nėra ekonominė prognozė, bet jie yra politinės temperatūros matuoklis. Beveik kas trečias europietis nesako, kad Europa žlunga. Jis sako kai ką pavojingesnio politikams: kad po penkerių metų jo paties gyvenimas gali būti prastesnis nei šiandien.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Almost one in three Europeans expect standard of living to decline, survey says
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/01/almost-one-in-three-europeans-expect-standard-of-living-to-decline-survey-says

Eurobarometer. (2026). Europeans’ perception of the economy – June 2026
https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3732

European Commission. (2026). Standard Eurobarometer 105 – Spring 2026
https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3613