Europa bijo dujų šoko: 11 ES šalių prašo stabdyti metano taisykles

Vienuolika ES valstybių prašo trejų metų pauzės dėl metano taisyklių

Vienuolika Europos Sąjungos valstybių paprašė Briuselio trejiems metams atidėti naujų metano emisijų taisyklių taikymą energijos importui. Tarp šalių, kurias mini „Reuters“, yra Italija, Čekija, Nyderlandai ir Lenkija. Šis prašymas bus svarstomas penktadienį per ES energetikos ministrų susitikimą.

Ginčas kilo dėl ES metano reglamento, kuris nuo 2027 m. numato griežtesnius stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros reikalavimus importuojamai naftai, dujoms ir anglims. Valstybės, prašančios atidėjimo, argumentuoja, kad dabartinė geopolitinė situacija ir energijos tiekimo rizika neleidžia saugiai įgyvendinti taisyklių tokiais terminais.

Energetikos saugumo argumentas sustiprėjo dėl karo Irane ir baimių, kad Artimųjų Rytų krizė gali paveikti naftos bei suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Dalis ES valstybių nenori vienu metu susidurti su keliomis rizikomis: geopolitiniu tiekimo nestabilumu, didesnėmis energijos kainomis ir naujais reikalavimais importuotojams.

Nuo 2027 m. importuotojai turės įrodyti, kad tiekėjai taiko lygiavertę metano kontrolę

Europos Komisijos duomenimis, metano reglamento reikalavimai įvedami etapais. Nuo 2025 m. gegužės importuotojai turi teikti kokybinę informaciją apie energijos produktų kilmę, maršrutą, metano stebėseną, patikrą ir nuotėkių taisymo priemones. Nuo 2027 m. sausio importuotojai turės įrodyti, kad žalia nafta, gamtinės dujos ar anglys pagamintos jurisdikcijoje, kurioje galioja ES lygiaverčiai stebėsenos ir patikros reikalavimai, arba pagal pripažintus OGMP 2.0 aukšto lygio standartus.

Nuo 2028 m. importuotojai turės teikti metano intensyvumo duomenis, o nuo 2030 m. naujiems ar atnaujintiems kontraktams bus taikomas metano intensyvumo limitas. Kitaip tariant, 2027 m. nėra galutinis visų apribojimų taškas, bet tai pirmas momentas, kai reikalavimai importui gali tiesiogiai paveikti tiekimo sutartis.

Briuselio logika aiški: ES, kaip didelė iškastinio kuro importuotoja, nori priversti tiekėjus mažinti metano nuotėkius visoje tiekimo grandinėje. Metanas yra trumpaamžės, bet labai stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl jo mažinimas laikomas viena greičiausių priemonių lėtinti klimato šilimą.

JAV, Kataras, Nigerija ir Alžyras perspėja dėl galimų tiekimo sutrikimų

Spaudimą Briuseliui dar labiau padidino keturi svarbūs energijos tiekėjai – JAV, Kataras, Nigerija ir Alžyras. Šių šalių energetikos ministrai atviru laišku paragino ES pristabdyti taisykles ir priimti tikslines pataisas. Jie teigia, kad importuotojai jau perka naftą ir dujas 2027 m. pristatymui, tačiau šiuo metu nemato realaus kelio atitikti būsimus reikalavimus.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas „Reuters Global Energy Forum“ Niujorke ES taisykles pavadino „beprotiškomis“ ir perspėjo, kad jos gali apsunkinti LNG importą iš JAV bei kitų sąjungininkių. Jo teigimu, Europai gali kilti reikšminga elektros tiekimo sutrikimų arba šildymo problemų rizika. Tai yra JAV pareigūno politinis vertinimas, o ne patvirtinta prognozė, tačiau jis rodo, kaip stipriai šis klausimas tapo susietas su energetiniu saugumu.

Dujų eksportuotojams problema nėra vien klimato politika. Jie baiminasi, kad ES reikalavimai bus sunkiai suderinami su ilgalaikiais kontraktais, skirtingomis nacionalinėmis apskaitos sistemomis ir dujų tiekimo grandinėmis, kuriose žaliava dažnai keliauja per kelis tarpininkus. Kuo ilgesnė grandinė, tuo sudėtingiau įrodyti kiekvieno etapo metano intensyvumą ir patikros kokybę.

Europos Komisija siūlo lankstesnį įgyvendinimą, bet nenori perrašyti įstatymo

ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas prieš laiško paskelbimą sakė esąs pasirengęs kalbėtis dėl praktiškesnio įgyvendinimo, tačiau pabrėžė neketinantis iš naujo atverti paties reglamento. Jo žodžiais, Komisija gali padėti rasti pragmatiškus sprendimus, bet turi saugoti teisės akto ambiciją.

Komisija jau anksčiau parengė planus, pagal kuriuos valstybės narės galėtų trejus metus netaikyti baudų įmonėms, pažeidusioms kai kuriuos metano taisyklių reikalavimus, jei energijos rinkoje kiltų tiekimo stresas. Tai būtų ne oficialus reglamento panaikinimas, o praktinis švelninimas per įgyvendinimo ir baudų taikymo mechanizmą.

Toks sprendimas turi politinę kainą. Klimato organizacijos baiminasi, kad „baudos be baudų“ modelis taptų faktine taisyklių pauze, nors formaliai įstatymas liktų galioti. Energetikos pramonė, priešingai, teigia, kad be lankstumo nuo 2027 m. galėtų strigti dalis ES dujų ir naftos importo.

Pramonės ir aplinkosaugos vertinimai dėl rizikos smarkiai skiriasi

Dujų ir naftos sektoriaus užsakymu atliktas „Wood Mackenzie“ tyrimas skelbė, kad beveik pusė ES dujų importo galėtų susidurti su atitikties problemomis. Pramonės grupės šį skaičių naudoja kaip pagrindinį argumentą, kad taisyklės gali sukelti pasiūlos trūkumą, kainų spaudimą ir naują energetinį nestabilumą. Jų vertinimu, net jei reglamento tikslas teisingas, terminas ir administracinė našta yra per griežti.

Kita pusė pateikia visiškai kitokį skaičiavimą. Rystad tyrimas, atliktas Aplinkos apsaugos fondo užsakymu, rodo, kad rinkoje galimos atitinkančios dujos tris kartus viršija dabartinį ES importo poreikį. Šis vertinimas remia argumentą, kad tiekėjai gali prisitaikyti, jei ES nesitrauks nuo taisyklių ir sukurs pakankamai aiškią atitikties sistemą.

Šis skirtumas rodo, kad ginčas vyksta ne tik dėl klimato ambicijų, bet ir dėl duomenų. Vieni skaičiuoja riziką pagal dabartinių tiekimo grandinių atitiktį, kiti – pagal teorinį globalios rinkos gebėjimą pasiūlyti mažesnio metano intensyvumo dujas. Politinis sprendimas priklausys nuo to, kurią riziką ES laikys didesne: klimato taisyklių susilpninimą ar galimą energijos tiekimo trūkį.

Metano taisyklių ginčas tampa didesnio ES energetikos konflikto dalimi

Šis konfliktas atskleidžia platesnę ES dilemą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Europa nori atsisakyti rusiško iškastinio kuro, didinti LNG importą iš JAV, Kataro ir kitų tiekėjų, bet kartu nenori atsisakyti klimato politikos. Dabar šios dvi kryptys susiduria viename konkrečiame teisės akte.

Jei Briuselis atidės taisykles, klimato politikos kritikai sakys, kad ES pati atsitraukia nuo savo Žaliojo kurso, kai tik atsiranda spaudimas. Jei Komisija laikysis griežtos linijos, dalis valstybių ir tiekėjų kaltins ją keliant grėsmę energijos kainoms bei tiekimo saugumui. Abi pusės turi politinių argumentų, bet nė viena neturi visiškai nerizikingo kelio.

Artimiausias testas bus energetikos ministrų diskusija. Ji parodys, ar 11 valstybių prašymas yra tik spaudimo priemonė Komisijai, ar reali daugumos linija, galinti priversti Briuselį taikyti „stop-the-clock“ logiką. Metano taisyklės dabar tampa ne techniniu klimato dokumentu, o vienu iš tų klausimų, kuriuose sprendžiasi, kiek Europa pasirengusi mokėti už savo klimato ambicijas energijos karo metais.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Eleven EU countries call for methane rules pause amid energy security fears
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/25/eleven-eu-countries-call-for-methane-rules-pause-amid-energy-security-fears

Reuters. (2026). EU plans three-year waiver on penalties for oil and gas firms that breach methane law
https://www.reuters.com/business/energy/eu-plans-three-year-waiver-penalties-oil-gas-firms-that-breach-methane-law-2026-05-28/

European Commission. (2026). Methane emissions
https://energy.ec.europa.eu/topics/carbon-management-and-fossil-fuels/methane-emissions_en