Europa dalijasi: kas stoja į Trumpo „Taikos tarybą“, o kas lieka nuošalyje?

Pirmasis „Taikos tarybos“ posėdis Vašingtone vyks dalyvaujant daliai ES atstovų

Šią savaitę Vašingtone rengiamas pirmasis Donaldo Trumpo inicijuotos tarpvyriausybinės organizacijos – „Taikos tarybos“ (Board of Peace) – posėdis. Iniciatyva iš pradžių buvo pristatyta kaip paliaubų planas Gazai, tačiau vėliau išplėsta į platesnę tarptautinių konfliktų sprendimo platformą.

Tikimasi, kad pirmasis susitikimas daugiausia dėmesio skirs Gazos pokarinei valdysenai ir atstatymui. Europos Sąjungos valstybės šiuo klausimu laikosi skirtingų pozicijų. Dalis šalių planuoja prisijungti, kitos dalyvaus stebėtojų teisėmis, o nemaža dalis nusprendė neprisijungti arba negavo kvietimo. [1]

Europos Komisija taip pat netaps nare. Į Vašingtoną vyks už Viduržemio jūros regioną atsakinga komisarė Dubravka Šuica. Komisijos atstovė Paula Pinho patvirtino, kad ES nedalyvaus kaip narė, o komisarė atstovaus Bendrijos įsipareigojimui dėl taikos Gazos ruože.

Tik Vengrija ir Bulgarija ketina tapti „Taikos tarybos“ narėmis

Prie iniciatyvos ketina prisijungti Vengrija ir Bulgarija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas paskelbė, kad šalis taps viena iš steigėjų. Bulgarijos laikinasis premjeras Rossenas Jeliazkovas dalyvavo oficialiame iniciatyvos pristatyme, tačiau sprendimas dar turi būti ratifikuotas parlamente.

Stebėtojų teisėmis dalyvaus Italija, Rumunija ir Kipras. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad Roma laiko tinkamu dalyvauti stebėtojo statusu. Rumunijos prezidentas Nicușor Dan patvirtino dalyvausiantis susitikime Vašingtone kaip stebėtojas. Kipras taip pat pasirinko stebėtojo vaidmenį.

Neprisijungti nusprendė Austrija, Belgija, Kroatija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija. Austrijos kancleris Christianas Stockeris pareiškė, kad jau egzistuoja Jungtinės Tautos, sprendžiančios tokio pobūdžio klausimus.

Belgija nurodė, kad siekia bendros ES pozicijos. Kroatijos vadovybė atmetė kvietimą, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šalis neprisijungs dabartinėmis aplinkybėmis.

Pirmasis posėdis atsakys į klausimus dėl planų ir narystės sąlygų

Kai kurios valstybės kvietimo negavo. Tarp jų – Danija, Estija, Latvija, Lietuva ir Liuksemburgas. Danija šiuo metu išgyvena įtemptus santykius su JAV dėl Grenlandijos klausimo. Lietuva nurodė, kad neprisijungtų net ir gavusi kvietimą.

Nyderlandai gavo kvietimą, tačiau galutinio sprendimo dar nepaskelbė. Malta nurodė gavusi neoficialų kvietimą ir kol kas sprendimo nepriėmė. Portugalija pareiškė, kad galėtų svarstyti dalyvavimą, jei iniciatyva būtų aiškiai apribota Gazos klausimu. Čekija taip pat linkusi koordinuoti veiksmus su kitomis ES valstybėmis ir kol kas neprisijungė.

Nepaisant skirtingų pozicijų, dauguma ES valstybių pabrėžia būtinybę išlaikyti koordinuotą Europos veikimą tarptautiniuose klausimuose. Pirmasis „Taikos tarybos“ posėdis turėtų parodyti, kokį vaidmenį ši nauja platforma atliks tarptautinėje diplomatijoje ir ar prie jos ateityje prisijungs daugiau Europos šalių.