Europa galutinai atsisako rusiškų dujų, tačiau sąskaitą mokės vartotojai

Po metų vilkinimo Briuselis nustatė galutinį rusiškų dujų atsisakymo terminą

Europos Sąjungos valstybės narės pirmadienį galutinai patvirtino teisės aktą, kuriuo iki 2027 metų bus visiškai uždraustas rusiškų dujų importas į Bendriją. Taip politiniai pažadai, kartoti nuo 2022 metų, pirmą kartą tapo teisiškai privalomi.

Pagal patvirtintą tvarkaraštį, rusiškos suskystintos gamtinės dujos bus uždraustos iki 2026 metų pabaigos, o vamzdynais tiekiamos dujos – ne vėliau kaip iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos. Naujos sutartys bus draudžiamos, o galiojančios – nutrauktos. Įmonėms, nesilaikančioms reikalavimų, gresia baudos iki 3,5 proc. jų pasaulinės apyvartos. [1]

Sprendimas priimtas didele balsų dauguma, nors jam priešinosi Vengrija ir Slovakija. Nacionalinių vyriausybių galimybės derėtis ar atidėti įgyvendinimą šį kartą yra minimalios – sprendimas tampa privalomas visoms valstybėms narėms.

Priklausomybė nuo Rusijos jau sumažėjo, o iki 2027 atsiribosime visai

Iki karo Ukrainoje Rusija tiekė daugiau nei 40 proc. visų Europos Sąjungos sunaudojamų dujų. Iki 2025 metų ši dalis sumažėjo iki maždaug 13 proc., tačiau net ir toks kiekis išliko reikšmingas, ypač Vokietijai, kurios pramonė ilgą laiką rėmėsi palyginti pigia energija.

Ši realybė pastaruoju metu vėl išryškėjo Berlyne. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai užsiminė, kad ateityje teoriškai galėtų būti svarstomas ribotas dialogo su Maskva atnaujinimas. Šie pasisakymai Briuselyje buvo sutikti santūriai ir greitai nustumti į šalį.

Teisės akto šalininkai pabrėžia, kad tai – galutinis lūžis Europos energetikos politikoje. Kritikai atkreipia dėmesį, kad sprendimas priimamas tuo metu, kai Europos ekonomika jau susiduria su konkurencingumo iššūkiais, o energijos kainos išlieka jautrus klausimas tiek pramonei, tiek namų ūkiams. [2]

Rusiškas dujas keis brangesnės alternatyvos, o sąskaitą galiausiai mokės vartotojai

Didžiausias neatsakytas klausimas – kaina. Praktikoje rusiškų dujų atsisakymas reiškia didesnį suskystintų dujų importą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pramonės vertinimais, JAV LNG gali kainuoti iki 40 proc. brangiau nei rusiškos dujos.

Šis pokytis yra platesnio Briuselio ir Vašingtono energetinio susitarimo dalis, kurį viešai palaiko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola. Tačiau tai reiškia ir naują priklausomybę – šį kartą nuo JAV, kurių vidaus politika ir energetikos prioritetai gali keistis.

Vengrija ir Slovakija jau paskelbė svarstančios galimybę ginčyti sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Jų vertinimu, Briuselis pasitelkė energetikos ir prekybos teisę, kad apeitų nacionalinius prieštaravimus ir primestų sprendimą, kurio pasekmės skirtingoms šalims bus nevienodos.

Rusiškų dujų uždraudimas žymi tašką, iš kurio grįžti nebeįmanoma. Tačiau kartu jis išryškina klausimą, kuris lieka be aiškaus atsakymo – ar Europos visuomenės yra pasirengusios mokėti už šį politinį pasirinkimą didesnėmis sąskaitomis ir mažesniu ekonominiu lankstumu.