Europa liepsnose: Graikijoje žuvo 3 ugniagesiai, Ispanijoje ir Prancūzijoje padėtis išlieka pavojinga

Graikijoje gesindami atskirus miškų gaisrus žuvo 3 ugniagesiai

Graikijoje liepos 29 dieną, trečiadienį, gesindami miškų gaisrus žuvo 3 ugniagesiai. Du iš jų pateko į ugnies spąstus netoli Krya Vrysi gyvenvietės Kretos saloje, kai automobiliu judėjo tarp besiplečiančių gaisro frontų.

Trečias ugniagesys žuvo per atskirą gaisrą netoli Agerano gyvenvietės ir Gyčio miesto pietrytinėje Peloponeso dalyje. Jis buvo rastas be sąmonės už gaisro perimetro ir vėliau ligoninėje paskelbtas mirusiu, tačiau tiksli mirties priežastis viešai neatskleista.

Graikijos priešgaisrinė tarnyba pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir kolegoms. Ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis pažymėjo, kad ugniagesiams, savanoriams ir saugumo tarnybų darbuotojams vis dažniau tenka veikti itin sudėtingomis sąlygomis.

Kretos pietuose liepsnos privertė evakuoti gyvenvietes ir apie 2 000 turistų

Didžiausias gaisras įsiplieskė Retimno regione, Kretos pietuose. Liepsnas sparčiai stūmė stiprus vėjas, kurio gūsiai siekė 7 balus pagal Boforto skalę, todėl ugnis judėjo link pajūrio kurortų ir sunkino antžeminių pajėgų darbą.

Evakuacijos nurodymai buvo paskelbti Krya Vrysi, Saktouria, Melampes, Agios Georgios, Agios Pavlos, Triopetra, Orni ir Agia Galini gyvenvietėms. Agia Galini kurorte tuo metu buvo apie 2 000 turistų, kurie autobusais ir automobiliais nukreipti Tympakio link.

Nuo Agios Pavlos pakrantės Graikijos pakrančių apsauga ir privatūs laivai iš jūros išgelbėjo 29 žmones. Retimno viešbučiai buvo pasirengę apgyvendinti evakuotuosius, jeigu gyventojams ir turistams nebūtų leidžiama grįžti į kurortines vietoves.

Gaisrą Retimno regione gesino 190 ugniagesių ir 8 orlaiviai

Atnaujintais Graikijos priešgaisrinės tarnybos duomenimis, Retimno regione su liepsnomis kovojo 190 ugniagesių ir 40 gaisrinių automobilių. Iš oro operaciją palaikė 8 vandens bombonešiai ir sraigtasparniai, o savivaldybė skyrė vandens cisternas bei sunkiąją techniką.

Papildomi gaisrai kilo Herakliono regione, rytinėje Kretos dalyje ir Lesbo saloje. Netoli Plomario esančios gyvenvietės gyventojams taip pat buvo nurodyta evakuotis, o gaisrą gesino 50 ugniagesių ir 6 orlaiviai.

Per parą Graikijoje užregistruoti 37 nauji miškų ir augmenijos gaisrai. Didelis pavojus išliko Kretoje, Atikos regione, Eubėjoje, rytinėje Peloponeso dalyje, Kikladų salose, Lesbe, Chijuje, Same ir Ikarijoje.

Ispanijoje 24 000 evakuotų žmonių leista sugrįžti į namus

Pagerėjus oro sąlygoms, Ispanijos pareigūnai stabilizavo didelį gaisrą tarp Madrido ir Avilos regionų. Buvo atšaukta daugiau kaip 12 evakuacijos nurodymų į vakarus nuo sostinės esančiose savivaldybėse.

Centrinės valdžios atstovas Madrido regione Francisco Martínas Aguirre paskelbė, kad į namus galėjo sugrįžti 24 000 evakuotų žmonių. Dar 20 000 gyventojų buvo atšauktas nurodymas likti uždarose patalpose.

Vis dėlto pagerėjimas apėmė tik dalį gaisrų zonų. Šiaurės vakarinėje Zamoros provincijoje dėl naujo gaisro buvo evakuotos 6 gyvenvietės, o maždaug 1 000 žmonių liepta likti namuose.

Kasteljono provincijoje 10 000 gyventojų vis dar negalėjo grįžti namo

Rytinėje Ispanijos dalyje esančioje Kasteljono provincijoje gaisras penktą parą liko nekontroliuojamas. Tarp Artanos ir Eslidos gyvenviečių ugnis buvo sunaikinusi daugiau kaip 10 000 hektarų teritoriją.

Ugniagesių darbą sunkino aukšta temperatūra, stiprus vėjas ir sudėtingas kalnuotas reljefas. Atsinaujinantys ugnies židiniai neleido panaikinti evakuacijos nurodymų maždaug 10 000 vietos gyventojų.

Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos pabaigos Ispanijoje išdegė apie 207 000 hektarų. Tai didžiausias šalyje per sausio–liepos laikotarpį užregistruotas plotas, nors Ispanijos institucijų skelbiami nacionaliniai duomenys šiek tiek skyrėsi.

Prancūzijoje stabilizuotas 42 000 hektarų sunaikinęs gaisras prie Bordo

Prancūzijos ugniagesiams pavyko stabilizuoti didžiulį gaisrą į vakarus nuo Bordo. Žirondos prefektūros vadovė Sophie Brocas pranešė apie ramią naktį, per kurią kilę pavieniai ugnies židiniai buvo greitai suvaldyti.

Pagrindinis gaisras Landų teritorijoje sunaikino apie 42 000 hektarų, daugiausia išdžiūvusių pušynų. Liepsnos sunaikino kelis šimtus namų ir buvo priartėjusios maždaug per 15 kilometrų nuo Bordo aglomeracijos.

Gaisrui artėjant prie Atlanto vandenyno pakrantėje esančio Kap Fere pusiasalio, buvo evakuota apie 220 000 vietos gyventojų ir poilsiautojų. Maždaug 60 000 žmonių jau leista sugrįžti, tačiau dalis evakuacijos priemonių liko galioti.

Prancūzijoje per 2026 metus išdegė apie 92 000 hektarų teritorijos

Bendras nuo metų pradžios Prancūzijoje išdegęs plotas pasiekė apie 92 000 hektarų. Tai didžiausias šalyje per pastaruosius 20 metų užregistruotas plotas, o 2026 metų gaisrų sezonas jau pranoko ankstesnius rekordinius laikotarpius.

Šis skaičius apima visoje Prancūzijoje kilusius gaisrus, todėl jo nereikėtų painioti su 42 000 hektarų plotu, kurį sunaikino pagrindinis gaisras Landų ir Žirondos teritorijose. Skirtingi skaičiai apibūdina bendrą metų mastą ir vieno konkretaus gaisro padarinius.

Pietvakarių Prancūzijoje gaisrų pavojų didino ilgalaikė sausra ir kelios viena po kitos sekusios karščio bangos. Išdžiūvę pušynai tapo itin degūs, todėl net stabilizavus pagrindinį frontą liko ugnies atsinaujinimo tikimybė.

Iki 42 laipsnių kaitra ir stiprus vėjas gali iš naujo įžiebti gaisrus

Žirondos ir Landų departamentuose buvo paskelbtas oranžinio lygio perspėjimas. Prognozuota, kad temperatūra žemyninėje teritorijos dalyje gali pakilti iki 41–42 laipsnių, o Atlanto vandenyno pakrantėje – iki maždaug 38 laipsnių.

Prancūzijos meteorologijos tarnyba taip pat perspėjo apie sausą vėją, galintį vėl įžiebti dar rusenančius plotus. Kai kuriose vietovėse vėjo gūsiai turėjo siekti 30–45 kilometrus per valandą.

Ispanijos meteorologijos tarnyba mažiausiai 6 regionuose prognozavo iki 40 laipsnių kilsiančią temperatūrą. Vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska perspėjo, kad, nepaisant pagerėjimo prie Madrido ir Avilos, šalies dar laukia kelios itin sunkios dienos.

Klimato kaita didina gaisrams palankių karščio ir sausros laikotarpių tikimybę

„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio ji šyla daugiau kaip 2 kartus greičiau už pasaulio vidurkį.

Nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio vidutinė temperatūra Europoje didėjo maždaug 0,56 laipsnio per dešimtmetį. Palyginti su 1850–1900 metų laikotarpiu, žemyno temperatūra jau pakilo maždaug 2,5 laipsnio.

Klimato kaita savaime nepaaiškina, kas sukėlė kiekvieną konkretų gaisrą. Tačiau dažnesnės karščio bangos, sausra, išdžiūvusi augmenija ir aukšta temperatūra sudaro sąlygas liepsnoms lengviau įsiplieksti, greičiau plisti ir sunkiau pasiduoti ugniagesių kontrolei.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Three firefighters die battling wildfires in Greece
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/29/three-firefighters-die-battling-wildfires-in-greece

Euronews. (2026). Evacuees return in Spain and French wildfires stabilise, though heatwave keeps authorities on alert
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/29/evacuees-return-in-spain-and-french-wildfires-stabilise-though-heatwave-keeps-authorities-

Reuters. (2026). Three Greek firefighters killed as wildfires strike further east in Europe
https://www.reuters.com/business/environment/france-spain-fight-contain-wildfires-temperatures-soar-again-2026-07-29/