Europa skubina JAV: Norinčiųjų koalicija yra „pasirengusi“ suteikti saugumo garantijas Ukrainai

Europos sąjungininkai laukia JAV „atsarginio plano“ prieš įtvirtindami saugumo garantijas Ukrainai

Prancūzijos Eliziejaus rūmai antradienį paskelbė, kad techninis darbas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai yra beveik baigtas. Pasak Paryžiaus, dabar daugumai Europos šalių reikia tik vieno esminio patvirtinimo — JAV paramos [1].

Garantijos turėtų užtikrinti, kad pasiekus paliaubas Kyjivas liktų pakankamai stiprus atgrasyti nuo naujų agresijos bandymų. Planai apima ilgalaikį Ukrainos kariuomenės stiprinimą bei tarptautinių pajėgų dislokavimą buferinėse zonose. „Esame pasirengę prisiimti savo atsakomybę, jei amerikiečiai prisiims savąją“, – teigiama Eliziejaus pranešime.

Ketvirtadienį vyksiančiame vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikime, kurį inicijavo Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, planuojama aiškiai pasakyti: „Esame pasirengę veikti.“ Prieš renginį Paryžiuje dar susitiks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir E. Macronas.

D. Trumpas pabrėžia, kad karių nesiųs, bet žada oro gynybą ir žvalgybinę paramą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimų su V. Putinu Aliaskoje ir Europos lyderiais Vašingtone pareiškė, kad neplanuoja siųsti amerikiečių karių į Ukrainą. Jis pabrėžė, kad europiečiai turės prisiimti daugiausia atsakomybės, tačiau Vašingtonas gali suteikti „atsarginę paramą“.

Pasak jo, ši parama galėtų apimti oro ir raketinę gynybą bei išsamesnį žvalgybos duomenų dalijimąsi. Tai — esminiai elementai, kurių, anot kai kurių Europos šalių, reikia prieš patvirtinant dalyvavimą garantijų sistemoje. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sekmadienį interviu Financial Times patvirtino, kad D. Trumpas užtikrino dėl „amerikietiško buvimo“ kaip atsarginio mechanizmo [2].

Tuo tarpu Kremlius dar kartą atmetė Vakarų planus dėl tarptautinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „tokios iniciatyvos vertinamos neigiamai“ ir priminė Maskvos argumentą, esą būtent NATO įsitraukimas esą ir paskatino karo pradžią.

Ukrainos vadovybė primena apie nuolatinius išpuolius ir reikalauja realių garantijų

Praėjus trejiems su puse metų nuo plataus masto invazijos pradžios, Kyjivas nuosekliai reikalauja tarptautinių saugumo garantijų kaip būtinos sąlygos bet kokiam taikos susitarimui. V. Zelenskio administracija pabrėžia, kad Rusijos raketų ir dronų atakos prieš civilių objektus nesiliauja, todėl kalbos apie paliaubas tėra Maskvos bandymas laimėti laiko.

„Norinčiųjų koalicija“, kurioje aktyviai dalyvauja Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, rengia konkrečius planus dėl tarptautinių pajėgų dislokavimo. Pasak U. von der Leyen, „yra aiškus kelias“ dėl galimų veiksmų po karo, tačiau viskas priklauso nuo JAV galutinės paramos.

D. Trumpas viešai pabrėžė, kad nori greitai užbaigti karą, bet kritikuoja V. Putiną už delsimą. Jis yra įspėjęs, kad jei Rusija nesutiks su paliaubomis, bus įvestos naujos sankcijos. Tačiau derybose proveržio kol kas nematyti, o Rusijos kariuomenė kasdien tęsia atakas. Ukrainos partneriai Europoje nuogąstauja, jog bet koks laikinas ugnies nutraukimas gali būti išnaudotas Maskvos pasiruošimui naujam puolimui.