Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms – U. von der Leyen perspėja apie naują krizių erą

U. von der Leyen perspėja, kad kelios didelės nelaimės Europoje gali kilti vienu metu

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėja, kad Europos civilinės saugos sistema turi būti pritaikyta naujai tikrovei, kai gaisrai, potvyniai, audros, kibernetinės atakos ir infrastruktūros sutrikimai gali kilti keliose valstybėse vienu metu. Iki šiol daugelis sistemų buvo kuriamos darant prielaidą, kad viena šalis, susidūrusi su nelaime, galės sulaukti pagalbos iš kitų valstybių.

„Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai kyla dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centre Briuselyje pareiškė U. von der Leyen. Pasak jos, nelaimių pobūdis keičiasi, o didelės krizės vis dažniau gali viršyti atskirų valstybių turimus pajėgumus.

Šis perspėjimas susijęs su 2026 metų gaisrų sezonu, tačiau Europos Komisijos požiūris apima gerokai platesnį grėsmių spektrą. Kartu su stichinėmis nelaimėmis vertinamos pandemijos, elektros tiekimo sutrikimai, sabotažas, kibernetinės atakos, kritinės infrastruktūros pažeidimai ir karinių konfliktų poveikis civiliniam gyvenimui.

2026 metais Europos Sąjungoje išdegė daugiau kaip 600 000 hektarų teritorijos

Europos Komisijos duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos Europos Sąjungoje išdegė daugiau kaip 600 000 hektarų teritorijos. Tai daugiau kaip 2 kartus viršija pastarųjų 20 metų vidurkį. Neįprastai anksti prasidėjęs sezonas vienu metu apkrovė kelių valstybių ugniagesius, aviaciją ir evakuacijos tarnybas.

Nuo 2026 metų balandžio Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Beveik 800 ugniagesių iš anksto dislokuoti didžiausios rizikos regionuose, o vasarą pagalbos operacijose dalyvavo komandos iš 25 valstybių. Europoje nuo gegužės užfiksuotos 4 karščio bangos.

Už pasirengimą ir krizių valdymą atsakinga Europos Komisijos narė Hadja Lahbib nurodė, kad per vasaros gaisrus buvo evakuota apie 300 000 žmonių. Jos teigimu, klimato kaita Europai jau nėra tolima prognozė – jos poveikis matomas gaisrų sezono trukmėje, karščio bangų dažnyje ir ekstremalių reiškinių intensyvume.

Gaisrai Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje pareikalavo tarptautinės pagalbos

Rugpjūtį Belgija ir Ispanija aktyvavo Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kai nacionalinių pajėgumų pradėjo nepakakti. Į Belgiją iš Švedijos buvo išsiųsti 2 „rescEU“ gaisrų gesinimo lėktuvai, o Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija skyrė po 2 sraigtasparnius. Aukštųjų pelkių regione išdegė daugiau kaip 3 000 hektarų.

Ispanijos Aragono regione, kuriame liepsnos apėmė beveik 16 000 hektarų, dirbo 104 Prancūzijos ugniagesiai ir 36 specialiosios transporto priemonės. Europos palydovinė sistema „Copernicus“ teikė skubius žemėlapius Belgijai, Ispanijai, Graikijai, Vokietijai, Juodkalnijai, Albanijai, Prancūzijai ir Italijai.

Liepos pradžioje Europos pagalbos vienu metu prireikė Prancūzijai ir Portugalijai. Prancūzijai buvo mobilizuoti 4 „rescEU“ lėktuvai iš Švedijos ir Kipro, o į Portugaliją išvyko 118 Ispanijos ugniagesių su 45 transporto priemonėmis. Jai taip pat skirti 3 Italijoje ir Ispanijoje dislokuoti „rescEU“ orlaiviai.

„rescEU“ rezervas sukurtas tam, kad valstybės neliktų vienos didelės nelaimės metu

Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas veikia kaip bendras pagalbos tinklas. Nelaimės ištikta valstybė kreipiasi į Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, kuris visą parą priima pagalbos prašymus ir derina kitų šalių pasiūlymus. Centras organizuoja specialistų, įrangos, gelbėjimo komandų bei būtiniausių atsargų pristatymą.

Kai savanoriškų valstybių pasiūlymų nepakanka, galima mobilizuoti Europos civilinės saugos rezervo ir „rescEU“ pajėgumus. Šiam rezervui priklauso gaisrų gesinimo lėktuvai ir sraigtasparniai, medicinos bei cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos komandos, elektros generatoriai, laikinos pastogės, transportas ir strateginės medicinos atsargos.

Šie pajėgumai laikomi 22 Europos Sąjungos ir mechanizme dalyvaujančiose valstybėse. Jų įsigijimą, eksploatavimą ir priežiūrą visiškai finansuoja Europos Sąjunga. Viso 2021–2027 metų Sąjungos civilinės saugos mechanizmo biudžetas siekia 3,32 mlrd. eurų, iš kurių 2,06 mlrd. eurų skirta per ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“.

Europos Komisija nori daugiau investuoti į nelaimių prevenciją ir ankstyvą perspėjimą

U. von der Leyen teigimu, Europos Sąjungai nebepakanka mobilizuoti lėktuvus ir ugniagesius tik tada, kai nelaimė jau prasidėjo. Po kiekvienos krizės surinkta informacija turi būti naudojama rizikos žemėlapiams, infrastruktūros stiprinimui, išankstiniam pajėgumų dislokavimui ir gyventojų perspėjimui.

Europos pasirengimo sąjungos strategija remiasi visų pavojų vertinimo principu. Tai reiškia, kad valstybės turi planuoti atsaką į kelių rūšių krizes ir vertinti jų tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, karščio banga gali sukelti gaisrus, gaisrai – elektros ir ryšių sutrikimus, o infrastruktūros perkrova – vandens tiekimo bei sveikatos apsaugos problemas.

Strategijoje numatyta kurti bendrą Europos krizių koordinavimo centrą, stiprinti „rescEU“, gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, rengti bendrą atsargų kaupimo strategiją ir klimato kaitos poveikio mažinimo planą. Europos Komisija taip pat ketina užtikrinti svarbiausių išteklių, įskaitant vandenį, vaistus, energijos šaltinius ir ryšio priemones, prieinamumą.

Gyventojai turėtų būti pasirengę savarankiškai išsilaikyti bent 72 valandas

Europos pasirengimo strategijoje gyventojams rekomenduojama turėti atsargų, kurių pakaktų mažiausiai 72 valandoms. Toks laikotarpis pasirinktas todėl, kad didelės nelaimės pradžioje gelbėjimo tarnybos pirmiausia padeda žmonėms, kurių gyvybei kyla tiesioginis pavojus, o vandens, elektros, ryšio ar maisto tiekimas gali būti atkurtas vėliau.

Namų ūkiams rekomenduojamos geriamojo vandens, ilgai negendančio maisto, būtiniausių vaistų, baterijų, žibintuvėlių, radijo imtuvo, įkrautų išorinių baterijų ir grynųjų atsargos. Žmonės taip pat turėtų žinoti vietos perspėjimo sistemą, evakuacijos maršrutus ir šeimos veiksmų planą, jeigu ryšys tarp artimųjų nutrūktų.

Europos Komisija siūlo pasirengimo pagrindus įtraukti į mokyklų programas, mokytojų rengimą ir jaunimo projektus. Tokiu būdu civilinė sauga turėtų tapti kasdienės kultūros dalimi, panašiai kaip pirmoji medicinos pagalba ar priešgaisrinės saugos taisyklės.

Stichinės nelaimės vis dažniau persipina su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis

Naujasis požiūris apima daugiau nei klimato sukeltas nelaimes. Potvynio arba gaisro metu gali būti sutrikdytas elektros tiekimas, mobilusis ryšys, ligoninių darbas ir transportas. Jeigu tuo pačiu metu būtų įvykdyta kibernetinė ataka ar sabotažas, krizės padariniai gerokai sustiprėtų.

Ypatingas dėmesys skiriamas energetikos tinklams, ligoninėms, vandens tiekimo sistemoms, duomenų centrams ir ryšių infrastruktūrai. Šių objektų veiklos sutrikdymas gali paveikti kelias valstybes, nes elektros, dujų, informacinių ir logistikos tinklų veikimas Europoje yra glaudžiai susietas.

Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad civilinė infrastruktūra gali tapti tiesioginiu karinio ir politinio spaudimo taikiniu. Dėl to Europos civilinė sauga, gynybos planavimas, kibernetinis saugumas ir strateginių atsargų kaupimas vis labiau vertinami kaip vienos atsparumo sistemos dalys.

Didžiausia kliūtis – kas finansuos Europos pasirengimą nelaimėms

Prevencija kainuoja pigiau nei sugriuvusių miestų, elektros tinklų ir ūkių atkūrimas, tačiau investicijoms reikia lėšų dar iki nelaimės. Už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra pabrėžia, kad išankstinės investicijos yra gerokai pigesnės už nuolat kartojamą gaisrų ir potvynių žalos kompensavimą.

2026 metais Europos Sąjunga iš Solidarumo fondo skyrė 144,1 mln. eurų Rumunijai, Kiprui ir Ispanijai už ankstesnių potvynių bei gaisrų padarinius. Rumunijai skirta 14,34 mln. eurų, Kiprui – 9,21 mln. eurų, o Ispanijai – 120,55 mln. eurų. Šie pinigai naudojami jau įvykusių nelaimių žalai atlyginti.

Derybos dėl beveik 2 trln. eurų vertės 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto rodo, kaip sunku rasti papildomų lėšų. Vokietija, Danija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija reikalauja Komisijos pasiūlymą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų. Tuo pat metu valstybės prašo daugiau finansuoti gynybą, konkurencingumą, migracijos kontrolę ir atsparumą krizėms.

Europos civilinė sauga bus veiksminga tik sustiprinus nacionalinius pajėgumus

Europos Sąjungos mechanizmas papildo valstybių pajėgumus, tačiau jų nepakeičia. „rescEU“ lėktuvų, sraigtasparnių ir komandų skaičius ribotas. Jeigu dideli gaisrai vienu metu apimtų Pietų, Vidurio ir Šiaurės Europą, valstybės turėtų mažiau galimybių siųsti įrangą kaimynėms.

Todėl pagrindinis uždavinys – stiprinti nacionalines priešgaisrines, medicinos, civilinės saugos ir infrastruktūros atkūrimo tarnybas. Europos koordinavimas veiksmingas tada, kai kiekviena šalis išlaiko pakankamą pirminį pajėgumą ir gali dalį jo skirti bendram rezervui.

U. von der Leyen perspėjimas reiškia platesnį požiūrio pokytį: nelaimė nebelaikoma trumpu vietiniu įvykiu, po kurio galima grįžti į įprastą gyvenimą. Europos Sąjunga ruošiasi laikotarpiui, kai kelios krizės gali vykti kartu, tęstis ilgiau ir viena kitą sustiprinti. Klausimas lieka praktinis – kiek pasirengimo valstybės sutiks finansuoti dar prieš pasirodant pirmosioms liepsnoms ar nutrūkstant elektros tiekimui.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Europe Must Prepare for a New Era of Simultaneous Disasters, von der Leyen Says.
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/31/europe-must-prepare-for-a-new-era-of-simultaneous-disasters-von-der-leyen-says

Europos Komisija. (2026). EU Mobilises Support as Wildfires Spread Across Europe.
https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/news-stories/news/eu-mobilises-support-wildfires-spread-across-europe-2026-08-17_en

Europos Sąjungos oficialusis leidinys. (2026). Decision (EU) 2026/1809 on the Mobilisation of the European Union Solidarity Fund.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32026D1809