Europa užbaigė naujos kartos meteorologinių palydovų trejetą

- MTG-I2 virš Europos atnaujins meteorologinius duomenis kas 2,5 minutės
- „Ariane 6“ pirmą kartą pasiekė geostacionariąją perdavimo orbitą
- Trys palydovai atlieka skirtingas užduotis
- Pagrindinė kamera turi 16 spektrinių kanalų
- Žaibų stebėjimas padės anksčiau atpažinti audras
- Paleidimas dar nereiškia, kad duomenys bus pradėti naudoti iš karto
- Meteorologinė sistema kartu yra Europos strateginės nepriklausomybės projektas
- Šaltiniai
MTG-I2 virš Europos atnaujins meteorologinius duomenis kas 2,5 minutės
2026 metų rugpjūčio 27 dieną iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje sėkmingai paleistas meteorologinis palydovas MTG-I2. Jį į kosmosą iškėlė europietiška raketa „Ariane 6“. Naujausias palydovas užbaigė pirmąjį „Meteosat Third Generation“ sistemos trejetą, skirtą Europos ir Šiaurės Afrikos orams stebėti.
MTG-I2 bus naudojamas greitam Europos regiono skenavimui. Iš galutinės geostacionariosios orbitos, esančios maždaug 36 tūkst. kilometrų virš pusiaujo, jis tą pačią teritoriją galės stebėti nuolat ir naujus duomenis perduoti kas 2,5 minutės.
Toks stebėjimo dažnis ypač svarbus sekant greitai besiformuojančias audras, škvalus, krušos debesis, rūką, miškų gaisrus ir kitus reiškinius, kurių raida per 10 ar 15 minučių gali iš esmės pasikeisti. Meteorologai gaus daugiau laiko perspėti gyventojus, aviaciją, laivybą, energetikos įmones ir civilinės saugos tarnybas.
„Ariane 6“ pirmą kartą pasiekė geostacionariąją perdavimo orbitą
Raketa „Ariane 62“, turinti du kietojo kuro šoninius greitintuvus P120C, pakilo rugpjūčio 27 dieną 22 val. 11 min. Vidurio Europos vasaros laiku. MTG-I2 buvo vienintelis šios misijos krovinys.
Praėjus maždaug 36 minutėms po starto, palydovas atsiskyrė nuo raketos. „Arianespace“ pranešė, kad jis buvo tiksliai išvestas į geostacionariąją perdavimo orbitą, o ryšį su aparatu netrukus užmezgė antžeminė stotis Malindyje, Kenijoje.
Tai buvo devintasis „Ariane 6“ skrydis ir pirmoji šios raketos misija į geostacionariąją perdavimo orbitą. Palydovas dar neatsidūrė galutinėje 36 tūkst. kilometrų aukščio orbitoje – ją jis pasieks palaipsniui, naudodamas savo variklius per kelių savaičių orbitos kėlimo manevrus.
Trys palydovai atlieka skirtingas užduotis
Pirmąjį naujosios sistemos trejetą sudaro du vaizdinimo palydovai ir vienas atmosferos zondavimo aparatas. Pirmasis vaizdinimo palydovas MTG-I1 buvo paleistas 2022 metais, o dabar veikia operaciniu pavadinimu „Meteosat-12“. Jis stebi visą iš geostacionariosios orbitos matomą Žemės diską.
Antrasis sistemos aparatas MTG-S1 buvo paleistas 2025 metais. Jame įrengti instrumentai skirti atmosferos temperatūros, drėgmės ir cheminės sudėties vertikaliems profiliams sudaryti. Palydovas taip pat gabena Europos Sąjungos „Copernicus“ programos instrumentą „Sentinel-4“, kuris stebi oro taršą.
MTG-I2 tampa antruoju vaizdinimo palydovu. Jis bus nukreiptas į Europą, Šiaurės Afriką ir aplinkines teritorijas bei dirbs greitojo skenavimo režimu. Kartu aparatas galės pakeisti „Meteosat-12“, jeigu pagrindiniam palydovui prireiktų techninės priežiūros arba jis sutriktų.
Pagrindinė kamera turi 16 spektrinių kanalų
Svarbiausias MTG-I2 instrumentas yra lankstusis kombinuotas vaizdintuvas FCI. Ankstesnės kartos „Meteosat“ palydovuose naudotas instrumentas SEVIRI turėjo 12 spektrinių kanalų, o FCI jų turi 16. Jis fiksuoja matomosios šviesos ir infraraudonosios spinduliuotės diapazonus.
Įprastu režimu FCI gali pateikti viso matomo Žemės disko vaizdą kas 10 minučių. Vaizdų erdvinė skiriamoji geba, priklausomai nuo kanalo, siekia nuo 1 iki 2 kilometrų.
Greitojo skenavimo režimu stebima mažesnė teritorija, tačiau nauji vaizdai gaunami kas 2,5 minutės. Kai kuriuose kanaluose skiriamoji geba padidėja iki 500 metrų. Tai leidžia geriau pastebėti nedidelius, bet sparčiai stiprėjančius audros židinius, plonus debesis, dūmų debesis, dulkes, vulkaninius pelenus ir pavienius gaisrus.

Žaibų stebėjimas padės anksčiau atpažinti audras
MTG-I2 taip pat įrengtas žaibų vaizdintuvas „Lightning Imager“. Jis sudarytas iš keturių optinių teleskopų ir gali registruoti žaibų išlydžius tiek dieną, tiek naktį. Stebimi žaibai tarp debesų ir išlydžiai tarp debesų bei žemės.
Staigus žaibų aktyvumo padidėjimas gali rodyti, kad audros debesis sparčiai stiprėja. Tokie duomenys svarbūs labai trumpalaikėms, iki kelių valandų trukmės prognozėms, kai reikia nustatyti ne vien audros judėjimo kryptį, bet ir jos intensyvumo pokyčius.
Vaizdinimo palydovų duomenys bus derinami su MTG-S1 atliekamais atmosferos matavimais. Taip numatoma kurti trimatį vadinamąjį orų kubą, kuriame būtų matoma debesų vidaus dinamika, vėjai, drėgmė, žaibai, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalai.
Paleidimas dar nereiškia, kad duomenys bus pradėti naudoti iš karto
Po sėkmingo atsiskyrimo MTG-I2 turi išskleisti saulės baterijas, stabilizuoti padėtį ir savo varikliais pakilti į galutinę geostacionariąją orbitą. Pasiekus reikiamą aukštį aparatas bus pasuktas į Žemę.
Tuomet prasidės palydovo ir jo instrumentų bandymai, kalibravimas bei duomenų tikrinimas. Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos EUMETSAT planuose nominalus MTG-I2 paslaugų parengimo laikotarpis siekia maždaug šešis mėnesius.
Pereinamuoju etapu naujasis palydovas bus bandomas lygiagrečiai su ankstesnės kartos „Meteosat-11“. Pagal 2026 metų birželį skelbtą planą MTG-I2 turėtų tapti pagrindiniu greitojo Europos skenavimo palydovu 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, nors grafikas dar gali būti koreguojamas.
Meteorologinė sistema kartu yra Europos strateginės nepriklausomybės projektas
MTG palydovus sukūrė Europos kosmoso agentūra pagal EUMETSAT surinktus meteorologijos tarnybų poreikius. Aparatus pastatė „Thales Alenia Space“ vadovaujamas Europos pramonės konsorciumas, kuriame svarbų vaidmenį atliko Vokietijos bendrovė „OHB System“ ir Italijos įmonė „Leonardo“.
Baigus bandymus, palydovų valdymą ir duomenų platinimą perims EUMETSAT. Informacija bus perduodama nacionalinėms meteorologijos tarnyboms, mokslininkams, aplinkos stebėjimo sistemoms ir civilinės saugos institucijoms.
Visa MTG programa apima šešis palydovus – keturis vaizdinimo ir du atmosferos zondavimo aparatus. Nuo 2033 metų planuojama pradėti leisti antrąją jų grupę, kuri turėtų pratęsti sistemos darbą po 2040 metų. Todėl MTG-I2 paleidimas užbaigia pirmąjį sistemos etapą, tačiau pačios programos pabaigos dar nežymi.
Šaltiniai
Euronews. (2026). MTG-I2 satellite launches on Ariane 6, completing Europe's new weather constellation. https://www.euronews.com/next/2026/08/28/mtg-i2-satellite-launches-on-ariane-6-completing-europes-new-weather-constellation
European Space Agency. (2026). MTG-I2 completes Europe’s latest weather trio. https://www.esa.int/Newsroom/Press_Releases/MTG-I2_completes_Europe_s_latest_weather_trio
Arianespace. (2026). Arianespace successfully launches weather satellite MTG-I2 on Ariane 6’s first mission to geostationary orbit. https://newsroom.arianespace.com/arianespace-successfully-launches-weather-satellite-mtg-i2-on-ariane-6s-first-mission-to-geostationary-orbit/?lang=eng
Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis