Europa veikiausiai nebesiųs taikdarių į Ukrainą

Europa mano, kad siųsti karius į Ukrainą yra per rizikinga

Jungtinė Karalystė (JK) ir visa Europa greičiausiai atsisakys planų siųsti tūkstančius karių į Ukrainą taikos palaikymo misijai po karo, pranešė „The Times“, remdamasis neįvardytu diplomatiniu šaltiniu.

„Rizika per didelė, o turimos pajėgos nepakankamos tokiai užduočiai“, – cituojamas diplomatas [1].

Anot jo, JK visada laikėsi atsargesnės pozicijos, o Prancūzija siekė griežtesnio požiūrio. Pagrindinė priežastis – baimė, kad paliaubų žlugimas gali įtraukti Europą į platesnį konfliktą su Rusija, o didelės pajėgos Ukrainoje susilpnintų JK ir Europos įsipareigojimus NATO rytiniam flangui [2].

77.lt primena, jog „Norinčiųjų koalicija“, šalių grupė, įsipareigojusi remti Ukrainą, anksčiau svarstė sukurti 10 000–40 000 karių pajėgas, kurios saugos Ukrainos miestus, uostus ir atomines elektrines. Kovo 15 d. JK premjeras Keiras Starmeris per virtualų susitikimą Londone pristatė planą siųsti 10 000 taikdarių, o „Sunday Times“ citavo šaltinį, teigusį, kad tai būtų „reikšminga jėga, prie kurios prisidėtų daug šalių“.

Tačiau dabar šių planų atsisakoma, o vietoj to JK ir Prancūzija siųs karinius instruktorius į vakarų Ukrainą, toliau nuo fronto linijų. „Instruktoriai ramina savo buvimu, bet tai nėra nei atgrasymo, nei gynybos pajėgos“, – pridūrė šaltinis.

Pabrėžiama, kad taikdarių dislokavimas gali tapti spąstais Europai [3]. Rusija bet kokį Europos karių buvimą Ukrainoje laikytų eskalacija, pažeidžiančia jos interesus dėl NATO plėtros. 150 000 karių pajėgos galėtų atgrasyti Rusiją, bet Europa tam neturi resursų, o mažesnė 10 000–40 000 karių pajėgos rizikuotų tapti lengvu taikiniu. Net nedideli nuostoliai sukeltų politinę krizę Europoje, kadangi daugelis europiečių nenori, jog jų vaikai dalyvautų rizikingoje misijoje.

Parama Ukrainai būtų teikiama ginklais, instruktoriais ir oro erdvės bei jūros apsauga

Nors taikdarių misija atšaukiama, teigiama, kad Ukraina neliks be paramos. JK ir Prancūzija sutelkia dėmesį į Ukrainos kariuomenės atkūrimą ir perginklavimą, stiprindamos oro ir jūros apsaugą.

Instruktoriai vakarų Ukrainoje padės aprūpinti Ukrainos karius nauja įranga, o juos saugos aviacija, užtikrinanti oro erdvės kontrolę. Turkijai numatytas vaidmuo jūroje, o ginklų tiekimas iš JK ir Europos tęsiasi, kad Ukraina būtų pasirengusi, jei Rusija pažeistų susitarimus.

Operacija „Interflex“, per kurią JK mokomi Ukrainos kariai, baigsis iki metų pabaigos, o mokymai bus perkelti į bazę netoli Lvivo. Vis dėlto Ukrainos pareigūnai nerimauja, kad Vakarų instruktoriai gali pasitraukti, jei padėtis pablogės, – taip jau nutiko prieš Rusijos invaziją 2022 m.

Viliamasi, jog taikos derybos pajudės į priekį

JK ir Prancūzijos pareigūnai siekia paskatinti taikos derybas, įtikinėdami JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vatikane balandžio 26 d., po popiežiaus laidotuvių, kad „sumažintų įtampą“.

JAV taikos planas, pristatytas balandžio 17 d. Paryžiuje, apima Krymo aneksijos pripažinimą ir draudimą Ukrainai prisijungti prie NATO – tai Kremliaus reikalavimai, kuriems Ukraina priešinasi.

„Mūsų problema dabar – rasti sprendimą, kuriame Ukraina neprivalėtų peržengti visų savo raudonų linijų“, – sakė šaltinis.