Europa veržia migracijos kilpą: grąžinimo centrai už ES ribų – jau per žingsnį nuo įteisinimo

Europos Parlamentas pritarė griežtesnei migrantų grąžinimo tvarkai

Europos Parlamentas trečiadienį pritarė naujam reglamentui, kuriuo siekiama paspartinti trečiųjų šalių piliečių, neturinčių teisės likti Europos Sąjungoje, grąžinimą. Už tekstą balsavo 418 europarlamentarų, prieš buvo 218, dar 30 susilaikė. Tai vienas ryškiausių pastarųjų metų ES migracijos politikos posūkių į griežtesnę kontrolę.

Reglamentas dar nėra galutinai įsigaliojęs. Po Parlamento pritarimo jis turi būti formaliai patvirtintas ES Taryboje, teisiškai ir lingvistiškai suredaguotas, tada paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Dalis nuostatų, susijusių su grąžinimo centrais, nepilnamečių amžiaus vertinimu ir išoriniu grąžinimo politikos matmeniu, turėtų būti taikoma iš karto po įsigaliojimo, o kitoms nuostatoms numatytas 12 mėnesių pasirengimo laikotarpis.

Pagrindinė naujojo reglamento kryptis – nebesiremti vien nacionalinėmis procedūromis, o kurti bendresnę ES grąžinimo sistemą. Europos Komisija teigia, kad dabartinis modelis yra fragmentuotas, o grąžinimo sprendimai dažnai neįgyvendinami. Komisijos duomenimis, kai 2025 m. buvo pristatytas pasiūlymas, ES grąžinimo rodiklis siekė apie 20 proc., todėl Briuselis šį reglamentą pristato kaip bandymą uždaryti seniai kritikuotą migracijos politikos spragą.

Grąžinimo centrai ne ES šalyse tampa svarbiausia naujo reglamento dalimi

Didžiausią politinį ginčą kelia vadinamieji grąžinimo centrai trečiosiose šalyse. Pagal naujas taisykles ES valstybės galėtų susitarti su ne ES šalimis, kad į jų teritoriją būtų perkeliami asmenys, kuriems priimtas grąžinimo sprendimas. Tokie centrai galėtų veikti kaip galutinė paskirties vieta arba kaip tarpinė stotelė prieš grąžinimą į kilmės šalį ar kitą trečiąją valstybę.

Europos Parlamentas nurodo, kad į tokius centrus negalėtų būti siunčiami nelydimi nepilnamečiai. Tačiau šeimos su vaikais iš šios galimybės nėra automatiškai pašalintos, todėl žmogaus teisių organizacijos ir dalis kairiųjų bei žaliųjų politikų įspėja apie galimas teisines spragas. Pagal tekstą tokie susitarimai galėtų būti sudaromi tik su valstybėmis, kurios laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų, tarptautinės teisės principų ir negrąžinimo principo.

ES Tarybos pozicijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės prieš taikydamos tokius susitarimus turėtų informuoti Europos Komisiją ir kitas ES nares. Tai reiškia, kad grąžinimo centrai nebūtų kuriami visiškai savarankiška kiekvienos šalies nuožiūra. Vis dėlto praktikoje daug priklausys nuo to, kokios šalys sutiks priimti grąžinamus asmenis ir kokios kontrolės priemonės bus numatytos konkrečiuose susitarimuose.

Sulaikymo terminas galės siekti 24 mėnesius, o kai kuriais atvejais būti pratęstas

Naujos taisyklės numato griežtesnes pareigas asmenims, kuriems priimtas grąžinimo sprendimas. Jie turės bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, padėti nustatyti tapatybę ir laikytis sprendimo išvykti iš atitinkamos ES valstybės. Jeigu asmuo nebendradarbiauja, slepiasi, kelia pabėgimo riziką arba laikomas saugumo rizika, gali būti taikomas sulaikymas.

Europos Parlamento patvirtintame tekste numatyta, kad sulaikymas turėtų būti grindžiamas individualiu vertinimu ir skiriamas administracinės arba teisminės institucijos sprendimu. Maksimalus terminas gali siekti 24 mėnesius. Tam tikromis aplinkybėmis jis gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių, jei pasikeičia aplinkybės, atsiranda naujos informacijos arba pagerėja bendradarbiavimas su trečiąja šalimi.

Reglamente taip pat numatomos alternatyvos sulaikymui. Valstybės galėtų reikalauti reguliariai registruotis institucijose, gyventi nurodytoje vietoje, pateikti finansinę garantiją arba taikyti elektroninę stebėseną. Tai rodo, kad tekstas formaliai neapsiriboja vien uždarymo mechanizmu, tačiau praktinis balansas tarp kontrolės ir žmogaus teisių priklausys nuo nacionalinio įgyvendinimo.

Pareigūnai galės atlikti kratas, bet tam reikės leidimo ir teisinės kontrolės

Dar viena jautri naujovė – platesnės tyrimo priemonės, kurios turėtų padėti užtikrinti grąžinimą. Nacionalinės institucijos galės atlikti asmens, gyvenamosios vietos ar kitų susijusių patalpų patikras. Taip pat galės būti tikrinami ir paimami asmeniniai daiktai bei elektroniniai įrenginiai, jeigu tai būtina grąžinimo procedūrai.

Europos Parlamentas pabrėžia, kad tokios priemonės turės būti taikomos tik gavus teisminį arba administracinį leidimą. Jos taip pat turės atitikti ES ir nacionalinės teisės garantijas, žmogaus teisių apsaugą bei teisės gynimo priemones. Tai svarbi detalė, nes kritikai jau lygina tokias priemones su agresyvesniais migracijos kontrolės modeliais už Europos ribų.

Įsigaliojus reglamentui, valstybės narės turės spręsti, kaip šias priemones perkelti į praktinį darbą. Vienose šalyse tai gali reikšti griežtesnį administracinį spaudimą, kitose – daugiau teisminių ginčų dėl proporcingumo ir asmens teisių. Migracijos teisėje tokios detalės dažnai lemia daugiau nei pats politinis šūkis apie „greitesnį grąžinimą“.

Naujoji sistema keičia ir politinę pusiausvyrą Europos Parlamente

Šis balsavimas parodė ne tik migracijos politikos griežtėjimą, bet ir kintančią politinę aritmetiką Europos Parlamente. „Euronews“ duomenimis, reglamentą palaikė centro dešinės Europos liaudies partija, dešinieji Europos konservatoriai ir reformistai, kraštutinės dešinės grupės „Patriotai už Europą“ bei „Suverenių tautų Europa“. Prie jų prisidėjo ir dalis liberalios „Renew Europe“ frakcijos narių.

Reglamento pranešėjas Malikas Azmani iš Nyderlandų liberalų teigė, kad Europa po beveik 20 metų sąstingio pagaliau gavo „veiksmingas ir realistiškas grąžinimo priemones“. Jo pozicija atspindi tą ES politikos kryptį, kuri siekia atkurti pasitikėjimą migracijos kontrole ir parodyti rinkėjams, kad grąžinimo sprendimai nebelieka popieriuje.

Kritikai šį posūkį vertina priešingai. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas perspėjo, kad naujos ES grąžinimo taisyklės gali išplėsti sulaikymo naudojimą, kurti išorinius grąžinimo centrus ir silpninti apsaugą nuo priverstinio grąžinimo į pavojingas šalis. Tokie perspėjimai rodo, kad ginčas dėl migracijos Europoje išlieka ne tik techninis, bet ir principinis – tarp sienų kontrolės, teisinės valstybės ir tarptautinių įsipareigojimų.

Euronews. (2026). EU Parliament approves 'strictest-ever' migration law
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/17/eu-parliament-approves-strictest-ever-migration-law

European Parliament. (2026). New EU system for return of illegally staying third country nationals
https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20260611IPR45214/new-eu-system-for-return-of-illegally-staying-third-country-nationals

Council of the European Union. (2026). Council and Parliament reach deal on returns of illegally staying third-country nationals
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/06/01/council-and-parliament-reach-deal-on-returns-of-illegally-staying-third-country-nationals/

European Commission. (2026). An effective, firm and fair EU return and readmission policy
https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/irregular-migration-and-return/effective-firm-and-fair-eu-return-and-readmission-policy_en

Reuters. (2026). EU parliament backs law allowing offshore detention centres
https://www.reuters.com/world/eu-parliament-backs-law-allowing-offshore-detention-centres-2026-06-17/