Europa vis garsiau kalba apie branduolinį atgrasymą

Branduolinio arsenalo stiprinimas – vienintelis būdas sustabdyti Rusiją

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras ir kariosios „Žaliųjų“ partijos narys Joška Fišeris (Joschka Fisher) pareiškė, kad Europa privalo didinti savo gynybinį potencialą, įskaitant ir branduolinę ginkluotę. Jo leidiniui „Zeit Online“ duotame interviu teigiama, kad tai yra būtina galvojant apie Rusijos stabdymą. [1]

J. Fišeris „kaimyninę Rusiją“ įvardino pagrindine jėga, su kuria Europos Sąjungai artimiausiu metu teks susidurti. Pasak vokiečių politiko, Europa niekaip neišvengs būtinybės atgrasyti Maskvą.

Buvusio užsienio reikalų ministro nuomone, europinių branduolinių valstybių – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – turimos atominio ginklo atsargos yra per mažos, kadangi situacija pasaulyje pasikeitė. Jis patikslino, kad visa Europa, o ne tik Vokietija, turi galvoti apie branduolinio potencialo didinimą.

Esminė priežastis – pasaulis keičiasi

Atsakydamas į klausimą, kaip toks požiūris siejasi su „Žaliųjų“ pozicija, kurie nuo pat savo įkūrimo beveik prieš pusšimtį metų nuolat pasisakė už branduolinį nusiginklavimą, J. Fišeris atsakė – „Nes pasaulis pasikeitė“.

„Tikiuosi, kad Europa ir JAV tęs bendradarbiavimą, tačiau kaip reikės elgtis, jeigu bus perrinktas Donaldas Trampas (Donald Trump)? Įvertinus tokį scenarijų, Europai laikas rimtai apie tai pagalvoti“,- pabrėžė politikas.

Be to, J. Fišeris pasisakė už tai, kad būtina plėsti ir įprastinės ginkluotės arsenalą. Pasak jo, tai buvo suvokta mokantis Ukrainos pateiktą „pamoką“.

„Ukrainai skubiai reikalinga efektyvi priešlėktuvinė gynyba. Ir mums, Europai, skubiai reikalinga efektyvi priešlėktuvinė gynyba. Turime kartu ja pasirūpinti. Taip pat mums būtina užsitikrinti galimybę apsiginti nuo kibernetinio pavojaus“, - grėsmes vardino buvęs URM vadovas.

Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad teorinė branduolinio ginklo panaudojimo galimybė yra, tačiau jis bus ištrauktas tik tuo atveju, jeigu kils grėsmė valstybei. Iki šiol, pasak jo, tokio poreikio nebuvo.

„Russian Field“ kartu su RTVI birželį atlikta apklausa parodė, kad tik 16 proc. Rusijos piliečių pasisako už tai, kad, esant reikalui, Ukrainoje būtų panaudotas branduolinis ginklas. [2]

Branduolinio ginklo rūšys ir istorija

Branduolinį ginklą sudaro branduoliniai šaudmenys, jų valdymo ir nešimo į taikinį priemonės. Branduoliniai šaudmenys – tai raketų ir torpedų branduolinės kovinės dalys, branduolinės bombos (atominė bomba, termobranduolinė bomba), branduolinės artilerijos sviediniai, minos, giluminės bombos, fugasai. Branduolinių šaudmenų užtaisai būna branduoliniai (sprogimą sukelia branduolių dalijimosi reakcija), termobranduoliniai (sintezės reakcija), mišrieji (dalijimosi–sintezės arba dalijimosi–sintezės–dalijimosi reakcijos) ir neutroniniai (mažo galingumo termobrand. užtaisai, kurių pagrindine energija naudojama pirminei jonizuojančiajai spinduliuotei sukelti). Jie į taikinį nešami raketomis, torpedomis, lėktuvais, šaunami iš artilerijos pabūklų, iš anksto įtaisomi žemėje ar po vandeniu. Nedideli nešiojamieji branduoliniai šaudmenys gali būti naudojami diversiniais tikslais. Pagal galią skiriamas subkilotoninis (iki 1 kt), kilotoninis (1–1000 kt), megatoninis (virš 1 Mt), nominalusis (apie 20 kt) branduolinis ginklas, pagal radioaktyviosios taršos laipsnį – nešvarusis, švarusis ir mažiausiojo liekamojo radioaktyvumo branduolinis ginklas. Branduolinis ginklas – galingiausias ginklas, pvz., viena 50 Mt termobranduolinė bomba gali sunaikinti didelį miestą ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti apie 45 000 km2 teritoriją. [3]

Branduolinis ginklas sukurtas 20 a. 5 dešimtmetyje. Jungtinės Amerikos Valstijos 1945 08 06 ir 1945 08 09 numetė atomines bombas į Japonijos miestus Hirosimą ir Nagasaki. Savo pirmuosius branduolinius ginklus išbandė: SSRS 1949, Didžioji Britanija 1952, Prancūzija 1960, Kinija 1964, Indija 1974, Pakistanas 1998, termobranduolinius – SSRS 1953, Jungtinės Amerikos Valstijos 1954, Didžioji Britanija 1957, Kinija 1967, Prancūzija 1968. Galingiausią 58 Mt termobranduolinį sprogdinimą SSRS įvykdė 1961 10 30 Naujosios Žemės poligone. 1961–62 bendra sprogimų šiame poligone galia sudarė 300 Mt ir viršijo visų kitų branduolinį ginklą turinčių valstybių 1945–80 sukeltų sprogimų galią. Šių branduolinių bandymų padariniai bus juntami 5600 metų. Branduolinius ginklus turi: Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis, Šiaurės Korėja; branduolinius ginklus sukūrė ar gali sukurti dar apie 12 valstybių.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2011 pasaulyje buvo daugiau kaip 20 tūkst. branduolinio ginklo vienetų. 2015 Vienoje pasirašytas susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos ribojimo.