Europarlamentarai ragina skubiai imtis „čipų“ akto: Europa negali atsilikti DI lenktynėse

Politikai reikalauja remti „čipų“ technologijas

Kovo 24 dieną grupė Europos Parlamento narių paragino Europos Komisiją kuo greičiau inicijuoti naują paramos programą Europos lustų („čipų“) pramonei – ypač orientuojantis į dirbtinio intelekto (DI) lustų kūrimą ir kitus technologinius atotrūkius.

„Naujausi geopolitiniai pokyčiai parodė, kad Europa negali laikyti savaime suprantamu dalyku nuolatinės prieigos prie pažangių technologijų“, – rašoma 54 europarlamentarų pasirašytame laiške, kurį inicijavo trijų pagrindinių Europos Parlamento (EP) frakcijų atstovai [1].

Parlamentarai kritikuoja 2023 metų pradžioje patvirtinto pirmojo „Lustų akto“ („Chips Act“) įgyvendinimą – esą jis buvo per lėtas, o pasiekti rezultatai – riboti. Anot jų, būtina „aktyviai veikti, kad ES taptų patrauklia vieta tyrimams, gamybai ir investicijoms“.

Parlamentarai kritikuoja ES vangumą lustų ir dirbtinio intelekto sektoriuose

Šis raginimas paskelbtas praėjus vos savaitei po to, kai panašų kreipimąsi pateikė pagrindinės Europos puslaidininkių pramonės įmonės. Europos Komisija kol kas nepateikė konkrečių planų lustų sektoriui, nors anksčiau buvo skelbta, kad 2025 metais planuojama pristatyti penkis investicinius paketus, kurių vienas pagrindinių akcentų – dirbtinis intelektas.

Tačiau parlamentarai pastebi, kad šiuose paketuose nėra tiesiogiai įtrauktos investicijos į puslaidininkių sektorių. „Lustai yra Europos pramoninių ambicijų šerdis“, – teigiama jų laiške, adresuotame skaitmeninių reikalų komisarei Hennai Virkkunen.

Pirmasis Lustų aktas paskatino tam tikras investicijas, tačiau nesugebėjo pritraukti pažangių lustų gamintojų. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – bendrovės „Intel“ sprendimas atsisakyti didelės gamyklos statybos Vokietijoje.

Laiške pabrėžiama, kad dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių – ypač augančios įtampos tarp JAV ir Kinijos – būtina skubiai ištaisyti šiuos trūkumus. Taip pat raginama saugoti „Europos čempionus“ nuo vadinamosios eksteritorinio reguliavimo rizikos, kai viena šalis taiko savo įstatymus kitų valstybių teritorijoje.

Raštą pasirašę Europos politikai sutaria: technologijų sritis, ypač puslaidininkių gamyba ir DI plėtra, taps ne tik ekonominės, bet ir strateginės nepriklausomybės raktu. Ar Europos Komisija sureaguos į raginimą ir imsis naujos iniciatyvos – parodys artimiausi mėnesiai.