Europiečiai dėl energijos sąskaitų atsisako gydytojų ir artimųjų lankymo: apklausa atskleidė ilgalaikį skurdą

Energijos kaina Europoje jau keičia kasdienius žmonių sprendimus

Augančios elektros, šildymo ir degalų kainos dalį europiečių verčia atsisakyti ne tik atostogų ar laisvalaikio, bet ir gydymo, kokybiško maisto bei kelionių pas artimuosius. Tai parodė 2026 metų „Ipsos“ ir Prancūzijos labdaros organizacijos „Secours populaire français“ atlikta apklausa.

Tyrime dalyvavo 10 tūkst. pilnamečių gyventojų iš Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Moldovos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės ir Serbijos. Respondentai internetu apklausti nuo gegužės 6 iki birželio 9 dienos, o kiekvienos šalies imtis sudaryta taikant demografines kvotas.

Beveik trečdalis – 29 proc. – respondentų savo finansinę padėtį apibūdino kaip nesaugią. Dar 34 proc. teigė, kad jų gaunamų pajamų nepakanka poreikiams patenkinti. Apklausa rodo, kad daugeliui namų ūkių finansinis pažeidžiamumas nebėra laikinas sunkmetis, o tampa nuolatine gyvenimo būsena.

Daugiau kaip trečdalis aukojo maistą ar sveikatos priežiūrą

Per dvylika mėnesių iki apklausos 38 proc. respondentų bent kartais atsisakė svarbių išlaidų, kad galėtų sumokėti už namuose vartojamą energiją. Dar 34 proc. mažino maistui, sveikatos priežiūrai ar kitoms reikmėms skirtas išlaidas, kad turėtų lėšų transportui ir degalams.

Moldovos ir Graikijos gyventojai tokius sprendimus priėmė dažniausiai. „Euronews“ duomenimis, šiose šalyse būtinųjų išlaidų atsisakymo rodikliai buvo iki trijų kartų didesni nei Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai atspindi ne vien skirtingas energijos kainas, bet ir didžiulius pajamų bei socialinės apsaugos skirtumus.

Energijos nepriteklius nėra tik negalėjimas laiku sumokėti sąskaitos. Jis prasideda tuomet, kai namų ūkis turi rinktis tarp šildymo, maisto, vaistų, kelionės į darbą ir kitų būtinų poreikių. Sąskaita galiausiai gali būti apmokėta, tačiau jos kaina perkeliama į sveikatą, mitybą ir socialinį gyvenimą.

Beveik ketvirtadalis praleido medicininius vizitus

„Euronews“ skelbia, kad 23 proc. apklaustųjų dėl didelių energijos ar transporto išlaidų teko praleisti suplanuotus vizitus pas gydytojus. Šis rodiklis neparodo, kokio pobūdžio konsultacijų buvo atsisakyta ir ar jos vėliau įvyko, tačiau atskleidžia ryšį tarp energetinio pažeidžiamumo ir sveikatos paslaugų prieinamumo.

Iš pirmo žvilgsnio vizito pas gydytoją atsisakymas gali atrodyti nesusijęs su elektros ar dujų sąskaita. Tačiau kelionei reikia degalų arba viešojo transporto bilieto, o dirbančiam žmogui vizitas gali reikšti ir prarastas darbo valandas. Kaimo vietovėse bei regionuose, kuriuose gydymo įstaigos nutolusios, transporto kaina tampa dar svarbesnė.

Atidėtas profilaktinis patikrinimas ar negydoma liga vėliau gali pareikalauti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo. Todėl sutaupyta suma ne visada reiškia mažesnes bendras išlaidas: finansinė našta gali būti tik perkeliama iš namų ūkio biudžeto į sveikatos sistemą ir ateities laikotarpį.

Degalų kainos mažina žmonių judumą

Trys iš dešimties apklaustų europiečių teigė atsisakę važiuoti automobiliu į darbą, nors dėl to jų kelionė gerokai pailgėjo. Didelėse sostinėse tai gali reikšti persėdimą į viešąjį transportą, tačiau regionuose automobilis dažnai nėra patogumo prekė – jis būtinas darbui, vaikų vežimui į mokyklą ar gydymo įstaigai pasiekti.

Pirmiausia žmonės paprastai atsisako atostogų. Vėliau mažinamos kelionės pas toliau gyvenančius šeimos narius. Nors tokios išlaidos statistikoje priskiriamos nebūtinosioms, ilgainiui retesnis bendravimas su artimaisiais gali stiprinti vienišumą ir mažinti neformalią pagalbą vyresnio amžiaus ar sergantiems šeimos nariams.

Didžiausią nerimą dėl degalų kainų reiškė Graikijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai. Portugalijoje rugsėjo pradžioje benzino ir dyzelino kainos pasiekė rekordines aukštumas. Vis dėlto apklausa buvo atlikta dar prieš vasaros pabaigos energijos kainų šuolį, todėl jos rezultatai neapima naujausio naftos brangimo poveikio.

Apklausoje ir jos pristatymuose atsirado skirtingų skaičių

„Euronews“ angliškoje publikacijoje nurodoma, kad 73 proc. respondentų nerimavo negalėsiantys padengti degalų išlaidų. Tačiau pirminėje „Ipsos“ ir „Secours populaire“ tyrimo medžiagoje pateiktas kitas rodiklis – 63 proc. europiečių baiminosi, kad nepajėgs susidoroti su degalų kainomis.

Oficialioje „Secours populaire“ apžvalgoje taip pat nurodoma, kad energiją svarbiausia ekonomine problema vadino 63 proc. apklaustųjų. Tuo metu 71 proc. Prancūzijos respondentų nerimavo dėl galimybės padengti išaugusias degalų išlaidas. Todėl „Euronews“ paskelbtas 73 proc. rodiklis galėjo atsirasti supainiojus skirtingus klausimus arba nacionalinius ir bendrus duomenis.

Vertinant tyrimo rezultatus patikimiau remtis pirminiu ataskaitos rengėjų skaičiumi – 63 proc. Šis neatitikimas nekeičia pagrindinės išvados, kad susirūpinimas yra plačiai paplitęs, tačiau jis svarbus siekiant tiksliai perteikti apklausos duomenis.

Žmonės mažina šildymą ir prausiasi šaltu vandeniu

Maždaug septyni iš dešimties respondentų ėmėsi bent vienos priemonės energijos sąskaitoms sumažinti. Daugiau kaip pusė vienu metu taikė kelias priemones – ribojo šildymą, atsisakė kai kurių elektros prietaisų, trumpino prausimąsi arba naudojo šaltą vandenį.

24 proc. europiečių nurodė dažnai negalėję tinkamai sušildyti savo būsto praėjusią žiemą. Daugiau kaip pusė su tokia problema susidūrė bent retkarčiais. Ypač pažeidžiami buvo Graikijos ir Moldovos gyventojai, o Prancūzijoje 53 proc. apklaustųjų teigė sąmoningai palaikę žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą.

Problema neapsiriboja žiema. Trečdalis respondentų dažnai arba labai dažnai negalėjo vasarą palaikyti pakankamai vėsios būsto temperatūros. Kadangi apklausa baigta birželio 9 dieną, į ją nepateko vėlesnės 2026 metų karščio bangos, todėl vasaros energijos nepritekliaus mastas galėjo būti nepakankamai įvertintas.

Energijos nepriteklius veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą

Per šaltas ar per karštas būstas gali pabloginti kvėpavimo, širdies ir kraujotakos ligomis sergančių žmonių būklę. Drėgmė ir pelėsis didina kvėpavimo problemų riziką, o perkaitimas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.

Finansinė įtampa veikia ir psichologinę savijautą. Nuolatinis skaičiavimas, kurią sąskaitą sumokėti pirmiausia, gali sukelti nerimą, miego sutrikimus ir nuovargį. „Secours populaire“ duomenimis, trys ketvirtadaliai su energijos nepritekliumi susiduriančių Prancūzijos respondentų nurodė bent vieną neigiamą poveikį sveikatai ar savijautai.

Energijos skurdas taip pat gilina socialinę atskirtį. 31 proc. tyrimo dalyvių turėjo riboti šeimos išvykas arba laisvalaikį. Kai žmogus negali šildyti būsto, nuvykti pas gydytoją ar aplankyti artimųjų, problema peržengia asmeninio vartojimo ribas ir tampa visuomenės sveikatos bei socialinės politikos klausimu.

Apklausos duomenų negalima tiesiogiai taikyti visai Europos Sąjungai

Tyrimas apėmė dešimt valstybių, tačiau tik septynios iš jų yra Europos Sąjungos narės. Moldova, Serbija ir Jungtinė Karalystė nepriklauso ES, o apklausoje nedalyvavo Lietuva, Latvija, Estija, Ispanija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys ir daug kitų valstybių.

Todėl 29, 38 ar 63 proc. rodiklių negalima automatiškai laikyti visos ES gyventojų statistika. Tai apklaustų valstybių sujungti rezultatai. Be to, internetinė apklausa matuoja žmonių atsakymus ir jų pačių suvokiamą padėtį, o ne patikrintas sąskaitas, pajamas ar faktinę būsto temperatūrą.

Vis dėlto tyrimo kryptį patvirtina platesni Eurostato duomenys. 2025 metais skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė apie 92,7 mln. žmonių – 20,9 proc. ES gyventojų. Didžiausi rodikliai fiksuoti Bulgarijoje, Graikijoje ir Rumunijoje, o bedarbių, jaunų suaugusiųjų bei mažesnį išsilavinimą turinčių žmonių padėtis buvo ypač pažeidžiama.

Vien kompensacijos sąskaitoms problemos neišsprendžia

Trumpalaikės valstybės subsidijos, energijos kainų ribojimas ir tikslinės kompensacijos gali apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus nuo staigaus kainų šuolio. Tačiau plačios kompensacijos yra brangios biudžetams, o kartais mažina paskatas taupyti energiją arba neproporcingai padeda daugiau vartojantiems ir didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Ilgalaikis sprendimas siejamas su būstų renovacija, efektyvesniu šildymu, įvairesne energijos gamyba ir patikimu viešuoju transportu. Prastai apšiltintame būste gyvenantis žmogus gali vartoti daug energijos ir vis tiek šalti. Tokiu atveju problema yra ne jo elgsena, bet pastato būklė bei finansinių galimybių trūkumas.

Apklausa parodo, kad energijos prieinamumo negalima vertinti vien pagal tai, ar sąskaitos galiausiai apmokėtos. Jeigu žmogus jas sumoka atsisakęs gydymo, tinkamo maisto ar ryšio su šeima, oficialiai skola gal ir nesusidaro, tačiau realus nepriteklius niekur nedingsta – jis tik persikelia į kitas gyvenimo sritis.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Europeans Are Skipping Family Visits and Medical Appointments to Pay Energy and Fuel Bills. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/11/europeans-are-skipping-family-visits-and-medical-appointments-to-pay-energy-and-fuel-bills

„Press Club Brussels Europe“. (2026). Taking Action to Tackle Poverty and Precarious Living Conditions: Ipsos / Secours Populaire Barometric Study 2026. https://www.pressclub.be/press-releases/taking-action-to-tackle-poverty-and-precarious-living-conditions-ipsos-secours-populaire-barometric-study-2026/

„Eurostat“. (2026). Living Conditions in Europe – Poverty and Social Exclusion. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Living_conditions_in_Europe_-_poverty_and_social_exclusion