Europoje sparčiai auga antidepresantų vartojimas

Slopinti neigiamas emocijas europiečiai vis dažniau skuba antidepresantais

Pandemija, ilgalaikis karantinas, ekonominiai sunkumai, o dabar dar ir energetinė krizė bei baimė dėl karo. Tikėtina, kad šios priežastys dalį Senojo žemyno gyventojų stumia liūdesio, nerimo, o kartais, ir depresijos link.

Kai kuriais atvejais su medikų rekomendacijomis, o kartais, ir užsiimant savigyda arba iš nevilties siekiant nuslopinti neigiamas emocijas, žmonės griebiasi antidepresantų pagalbos.

Ilgainiui tai tampa problema, o paskutinioji Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad europiečiai vis dažniau įklimpsta į antidepresantų liūną, o kai kuriose šalyse suvartojamų antidepresantų skaičius jau kelia nerimą.

Didžiausias antidepresantų naudojimo šuolis užfiksuotas Čekijoje

Vidutinis antidepresantų suvartojimas 18-oje Europos šalių 2000 m. buvo 30,5 dienos dozės dalies (DDD) 1 000 gyventojų per dieną. 2020 m. tai jau 75,3 DDD, kas yra net 147 proc. daugiau. Čekijoje užfiksuotas didžiausias antidepresantų vartojimo padidėjimas: net 577 proc [1].

Per tą patį laikotarpį antidepresantų vartojimas net 304 proc. išaugo Portugalijoje, 256 proc. Jungtinėje Karalystėje, 208 proc. Ispanijoje ir 200 proc. Vokietijoje.

Vertinant bendruosius rodiklius, 2010-2020 m. Europos šalyse vaistų nuo depresijos vartojimas padidėjo 36,5 proc. Vidutiniškai, per dieną suvartojama nuo 49,8 DDD iki 68 DDD.

Danija yra vienintelė šalis, kurioje antidepresantų vartojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 4 proc.

Antidepresantus vartoja net laimingiausiomis Europos valstybėmis įvardijamų kraštų gyventojai

Stebinti gali ir tai, kad Europos šalių duomenys nerodo, kad kuo laimingesni žmonės ir kuo jie labiau džiaugiasi gyvenimu kažkurioje šalyje, tuo mažiau jie vartoja antidepresantų ar tuo rečiau susiduria su psichinės sveikatos iššūkiais.

Islandijoje, kuri 2020 m. pagal Pasaulio laimės ataskaitą buvo antra laimingiausia šalis pasaulyje, antidepresantų suvartojama bene daugiausiai Europoje.

Švedijoje, kuri laimės ataskaitoje užėmė šeštąją vietą, antidepresantų suvartojama tiek, kad šalis yra ketvirtoje vietoje. Suomiai, kurie pagal 2020 m. ataskaitą buvo laimingiausia tauta pasaulyje, vartojo 82 DDD antidepresantų, o tai Suomijai leido užimti septintąją vietą.

Įdomu ir tai, kad Latvija, kuri antidepresantų vartoja mažiausiai Europoje – 20 paros dozių – pasaulio laimės ataskaitoje teužėmė 34 vietą. Po Latvijos sekanti Vengrija su 30 DDD užėmė 43 vietą laimingiausiųjų pasaulio valstybių sąraše.

Depresinę nuotaiką iššaukė pandemija ir karantinas

Eurostato paskelbti apklausų rezultatai suteikia tam tikrų įžvalgų, kodėl antidepresantų vartojimas auga, o tai gali būti susiję su pastarųjų metų iššūkiais.

Nustatyta, kad 2019 m. lėtinės depresijos diagnozę išgirdo 7,2 proc. visų ES piliečių. Tai tik šiek tiek daugiau nei 2014 m. [2]. O neseniai paskelbtuose EBPO apklausose nustatyta, kad psichikos sveikata labai pablogėjo nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Nuo 2020 m. kovo mėnesio nerimo ir depresijos paplitimas Bendrijoje padidėjo net 15 šalių. Ši tendencija tęsiasi iki dabar. Skirtingos ES valstybės praneša, kad depresijos požymius jaučiančių pacientų skaičius išaugo, o psichinės sveikatos iššūkiams nėra atsparūs nei senjorai, nei vaikai.

Įveikti depresiją gali padėti ir botoksas

Nors dabar depresija yra gydoma terapija ir medikamentais, netolimoje ateityje ją bus galima gydyti ir botoksu. Botoksas paprastai švirkščiamas į žmogaus odą raukšlėms mažinti ar net pertekliniam prakaitavimui gydyti, tačiau mokslininkai mano, kad jis gali gelbėti ir gydant psichikos sutrikimus [3].

„Jau daugelį metų gydytojai pastebi, kad botoksas, suleistas dėl kosmetinių priežasčių, jų pacientams palengvina depresiją“, – sako farmacijos profesorius, daktaras Rubenas Abagianas.

Jis teigia, kad leidžiant botoksą, sutrikdomas grįžtamasis ryšys, kuris sustiprina neigiamas emocijas. Dabar jau atliekamuose klinikiniuose tyrimuose tiesiogiai išbandomas depresija sergančių žmonių gydymas botoksu. Jei ilgainiui jis pasitvirtins, tai bus tikras proveržis medicinos ir psichinės sveikatos srityje.