Europoje taupymo žemėlapis skyla pusiau: vieni atsideda daugiau nei 14 proc. pajamų, kiti gyvena iš santaupų

Švedijos ir Vengrijos namų ūkiai taupo daugiausia Europoje

Europoje namų ūkių taupymo įpročiai labai skiriasi. „Euronews Business“, remdamasis EBPO duomenimis, nurodo, kad 2024 arba 2025 metais grynojo namų ūkių taupymo norma Europoje svyravo nuo -9,3 proc. Graikijoje iki 14,7 proc. Švedijoje ir Vengrijoje. Europos Sąjungos vidurkis siekė 8,1 proc.

Grynojo namų ūkių taupymo norma rodo tą pajamų dalį, kuri lieka neišleista galutiniam vartojimui. Paprastai tariant, tai yra pinigai, kurių namų ūkiai neišleidžia kasdienėms prekėms, paslaugoms, būstui, transportui ar kitoms vartojimo reikmėms.

Švedija ir Vengrija šiame reitinge atsidūrė aukščiausiai – po 14,7 proc. Po jų seka Čekija su 13,7 proc., Prancūzija su 12,8 proc., Vokietija su 10,3 proc. ir Nyderlandai su 10,2 proc. Ispanija, kur taupymo norma siekia 9,2 proc., ir Airija su 9 proc. taip pat viršija ES vidurkį.

Graikija vienintelė atsidūrė neigiamoje zonoje

Graikija yra vienintelė šalis, kurioje namų ūkiai, pagal šį rodiklį, išleidžia daugiau, nei gauna grynųjų disponuojamųjų pajamų. „Euronews“ nurodo, kad tokia padėtis reiškia arba sukauptų santaupų naudojimą, arba skolinimąsi einamosioms išlaidoms finansuoti.

Graikijos taupymo norma siekia -9,3 proc. Tai nėra vien vienų metų anomalija. Frankfurto Goethe’s universiteto profesorius Michaelis Haliassosas „Euronews Business“ aiškino, kad Graikija jau per 2015 metų valstybės skolos krizę turėjo didžiausią ES namų ūkių dalį, kurių vartojimas viršijo pajamas.

Iki 2010 metų Graikijos taupymo rodiklis dažniausiai buvo teigiamas, nors kelis kartus trumpam nukrito žemiau nulio. Situacija smarkiai pasikeitė po skolų krizės: 2013 metais taupymo norma krito iki -16,5 proc., 2021 metais buvo priartėjusi prie nulio, tačiau 2022 metais vėl smuko iki -12,2 proc. ir nuo tada laikosi apie -9 proc.

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose namų ūkiai atsideda mažiau nei 4 proc. pajamų

Lietuvos namų ūkių grynojo taupymo norma siekia 3,8 proc. Tai reiškia, kad Lietuva patenka į žemesnio taupymo šalių grupę kartu su Slovakija, Estija ir Portugalija. „Euronews“ duomenimis, Slovakijoje šis rodiklis siekia 2 proc., Estijoje – 3 proc., Portugalijoje – 3,4 proc.

Latvijos padėtis dar griežtesnė – jos taupymo norma lygi nuliui. Tai reiškia, kad Latvijos namų ūkiai, pagal šį rodiklį, išleidžia visas savo pajamas. Toks rezultatas ypač išsiskiria Baltijos kontekste, nes Lietuva ir Estija bent išlieka teigiamoje zonoje, nors jų taupymo lygis ir yra žemas.

Tarp didžiųjų ekonomikų mažiausi taupymo rodikliai fiksuojami Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Jungtinės Karalystės namų ūkių taupymo norma siekia 4,7 proc., Italijos – 3,2 proc. Tuo metu Prancūzija, Vokietija ir Ispanija viršija ES vidurkį.

Taupymo rodiklių lyginimas tarp šalių nėra toks paprastas, kaip atrodo

M. Haliassosas perspėja, kad namų ūkių taupymo normas apskaičiuoti sudėtinga, o lyginti skirtingas šalis – dar sudėtingiau. Jo teigimu, sunkumų kelia tiek disponuojamųjų pajamų, tiek vartojimo matavimas.

Pajamos gali būti netiksliai deklaruojamos arba apskritai nedeklaruojamos, dažnai dėl baimės prieš mokesčių institucijas arba dėl konfidencialumo. Vartojimo duomenis taip pat sunku tiksliai surinkti, nes apklausose žmonės ne visada tiksliai prisimena išlaidas, o skirtingos šalys gali nevienodai spręsti matavimo problemas.

Todėl vien skaičius ne visada parodo visą realybę. Žemas taupymo rodiklis gali reikšti mažas pajamas, dideles būtinas išlaidas, silpną pasitikėjimą ateitimi, skolinimąsi, santaupų naudojimą arba statistinio matavimo skirtumus. Aukštas rodiklis taip pat nebūtinai reiškia klestėjimą – kartais jis rodo atsargumą, baimę dėl ateities ar vartojimo atidėjimą.

Europiečiai dažniausiai taupo dėl nenumatytų išlaidų ir senatvės

„Euronews“ cituoja 2025 metais paskelbtą NBER tyrimą, kuriame nurodoma, kad beveik du trečdaliai europiečių taupo dėl atsargumo – siekdami pasiruošti netikėtoms išlaidoms. Pensija yra pagrindinis taupymo motyvas maždaug pusei žmonių.

Tyrimo autoriai Charlesas Yuji Horioka ir Luigi Ventura nustatė, kad socialinės apsaugos sistemų dosnumas turi įtakos tam, kodėl žmonės taupo. Šalyse, kuriose viešosios pensijos dosnesnės, žmonės mažiau taupo pensijai; ten, kur stipresnė viešoji sveikatos apsauga, mažesnis poreikis taupyti netikėtoms medicininėms išlaidoms.

Autoriai daro išvadą, kad pensijos ir atsargumo motyvai Europoje išlieka svarbūs iš dalies todėl, kad socialinės apsaugos sistemos nėra visiškai pakankamos. Kitaip tariant, žmonės taupo ne vien dėl noro kaupti turtą, bet ir dėl baimės, kad vien valstybės garantijų kritiniu metu neužteks.

Krizės keičia taupymo elgesį greičiau nei ilgalaikiai įpročiai

M. Haliassosas pabrėžia, kad ES šalyse nėra nuolatinių „daug taupančių“ ir „mažai taupančių“ tautų. Taupymo rodiklius stipriai veikia tai, kaip konkrečios šalys reaguoja į krizes, kokia jų gyventojų amžiaus struktūra ir kaip skirtingos profesinės ar socialinės grupės prisitaiko prie ekonominių sukrėtimų.

Pandemijos laikotarpis tai parodė labai aiškiai. ES vidurkis 2020 metais šoktelėjo iki 12,4 proc., nes karantinai apribojo galimybes vartoti paslaugas, keliauti, lankytis restoranuose ar leisti pinigus įprastoms pramogoms.

Po pandemijos dalis šalių grįžo prie ankstesnių įpročių, tačiau ne visur. Graikijos atvejis rodo ilgalaikį skolų krizės palikimą, o didesni taupymo rodikliai kai kuriose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse gali būti susiję su pajamų lygiu, atsargumu ir stipresniu gebėjimu atidėti dalį pajamų ateičiai.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Where in Europe do households save most of their income?
https://www.euronews.com/business/2026/05/26/where-in-europe-do-households-save-most-of-their-income

Eurostat. (2026). Households - statistics on income, saving and investment
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Households_-_statistics_on_income,_saving_and_investment

OECD. (2026). Household savings
https://www.oecd.org/en/data/indicators/household-savings.html