Europoje visiškai neperspektyvi elektrinių baterijų automobiliams gamyba

Elektrinių automobilių gamybos ateitis Europos Sąjungoje neatrodo šviesi

Europos Sąjungos (ES) verslams didžiausią riziką kelia jos konkurentė JAV ir šiuo metu dar vykstantis konfliktas Ukrainoje, nes energijos tiekimas nėra toks sklandus. Tačiau Europa vis dar nepakankamai investuoja į elektromobilių akumuliatorių tiekimo grandinę, todėl įvairioms firmoms jau netolimoje ateityje gali pritrūkti reikalingų naudingųjų iškasenų [1].

„Volkswagen“ vardo prekės ženklo vadovas teigė, kad investicijos į Vokietijos ir ES pramonės projektus, pavyzdžiui, baterijų elementų gamyklas, bus neįgyvendinamos, jei regiono politikai nesugebės ilgainiui suvaldyti didėjančių energijos kainų. Sakoma, kad toks verslas gaminant elektrinių variklių baterijas neatrodo perspektyvus ar galimai pelningas [2].

Jei nepavyks greitai ir patikimai sumažinti energijos kainų Vokietijoje ir Europoje, investicijos į energijai imlią gamybą ar naujas baterijų elementų gamyklas Vokietijoje ir ES bus praktiškai neperspektyvios, teigia „VW Brand“ vadovas.

Generalinis direktorius Thomas Schaeferis taip pat sako, kad tokios verslo šakos yra stipriai veikiamos JAV veiksmų, ne tik kylančių energijos kainų. Jis abejoja, kad Europos Sąjunga sugebės pasivyti JAV, nes yra sparčiai netenkama patrauklumo ir konkurencingumo. O JAV, Kanada ir Kinija žengia į priekį.

Medžiagų kaina jau kyla ir dar gali kilti

Žaliavų kainų augimas ir sutrikimų grėsmė kyla, o Europa stengiasi paspartinti perėjimą prie žaliosios energetikos ir atsikratyti didelės priklausomybės nuo rusiškos naftos ir gamtinių dujų [3]. ES vadovai neseniai susitarė iki 2022 m. pabaigos nutraukti 90 proc. rusiškos naftos importo. Tuo tarpu elektromobilių akumuliatorių metalų kaina jau šoktelėjo 50 proc.

Europa kasmet iš Rusijos importuoja daugiau kaip 7 mlrd. dolerių vertės metalų, gumos ir mineralų, įskaitant nikelį, paladį, litį, platiną, kobaltą, neono dujas, aliuminį ir varį. Visa tai gyvybiškai svarbu akumuliatoriams, elektromobiliams, saulės baterijoms, išmaniesiems tinklams ir vėjo turbinoms, kurių reikia kovai su klimato kaita.

Pavyzdžiui, „Norilsk Nickel“, priklausanti svarbiam V. Putino sąjungininkui ir vienam iš pirmųjų Rusijos oligarchų, yra didžiausia pasaulyje Sibire išgaunamo aukštos kokybės nikelio gamintoja, taip pat prekiaujanti paladžiu, kobaltu ir variu. Rusija Vokietijai tiekia 39 proc. nikelio, kuris naudojamas automobilių akumuliatoriuose.

Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro analitinio centro tvariųjų išteklių žiedinės ekonomikos vadovas Vasileios Rizos sunerimęs dėl šios priklausomybės ir medžiagų trūkumo.

Tokia priklausomybė nuo Rusijos kai kurių medžiagų iš tiesų kelia nerimą. Tai paspartino jau dabar vykstančias paieškas, kaip diversifikuoti ir pakeisti šių žaliavų šaltinius Europoje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai jokiu būdu nėra tvarus sprendimas – su Putinu ar be jo.

Didžiausias „Tesla“ konkurentas „Volkswagen“ nesitiki lengvos ateities

Antrasis pagal dydį pasaulyje elektromobilių gamintojas „Volkswagen“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad visi po gegužės mėnesio užsakyti iš tinklo įkraunami automobiliai į klientų garažus pateks ne anksčiau kaip 2023 metais.

Pirmąjį ketvirtį Vokietijos automobilių gamintojas pardavė beveik 100 000 baterijomis varomų elektrinių modelių ir atsiliko tik nuo „Tesla“. Be to, Tesla, kaip ir beveik visi kiti elektromobilių gamintojai, teigia, kad labai mažai tikėtina, jog ir jai pavyks pasiekti 2022 m. pardavimų tikslus.

Tokie automobilių gamintojai, kaip „Volkswagen“ ir „Tesla“, sako, kad susiduria su daugybe problemų. Tačiau arčiau namų, Europoje, gresiančios kliūtys yra susijusios su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais ir Rusijos, kaip pagrindinės metalų, reikalingų elektromobilių akumuliatoriams, tiekėjos keliamomis problemomis.

Karas Ukrainoje kartu su nuolatiniais Covid-19 tiekimo grandinės sutrikimais, logistikos trikdžiais ir sparčiai augančia pasauline infliacija pakeitė dešimtmetį mažėjusias kainas žaliųjų technologijų sektoriuje. Ir šis pokytis grasina stabdyti mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą visame pasaulyje [4].

Sankcijos stabdo tiekimą ir gamybą

ES jau paskelbė draudimus importuoti rusišką anglį, naftą, ikrus, medieną, gumą, cementą ir degtinę. Tačiau iki šiol metalams buvo taikomas laisvas leidimas – dėl paprastos priežasties, nes jie būtini viskam, pradedant išmaniaisiais telefonais ir baigiant lėktuvais. Kaip ir su rusiškomis gamtinėmis dujomis, prekyba vyksta vidutiniškai gerai, nepaisant kliūčių.

Kol kas tik Jungtinė Karalystė į savo sankcijų sąrašą įtraukė kokius nors metalus, praėjusį mėnesį paskelbusi, kad 2 mlrd. dolerių vertės Rusijos prekėms, įskaitant didelius platinos ir paladžio kiekius, taikys 35 proc. importo tarifą. Sankcijų taikymo priežastis yra tokia pati kaip ir kitų prekių, pavyzdžiui, naftos, atveju, t. y. siekiama padaryti žalą karo finansavimui.

Europos atsinaujinančiosios energijos sektorius atidžiai stebi įvykius ir jau dabar nerimauja dėl kylančių kainų ir rinkos sutrikimų. Kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, Berlyno taikomųjų mokslų universiteto HTW atsinaujinančiosios energijos sistemų profesorius Volkeris Quaschningas, teigia, kad sankcijos metalams jau pavėluotos.

Mes paprasčiausiai negalime prisidėti prie karo finansavimo pirkdami bet kokias žaliavas iš Rusijos. Jei yra kliūčių, vyriausybė turi, jei reikia, skirti žaliavų. Pirmiausia reikia panaudoti turimas žaliavas ten, kur labiausiai reikia įveikti krizes.

Daugelį kitų rinkų taip pat kontroliuoja autoritariniai režimai

Europos švariųjų technologijų sektorius dabar ieško pagrindinių žaliavų tiekėjų ne iš Rusijos, tačiau ES susiduria su nepatogia moraline dilema. Daugelį rinkų, kurios gali patenkinti didėjančią Europos žaliavų paklausą, kontroliuoja kiti autoritariniai režimai, įskaitant Kiniją, Kongo Demokratinę Respubliką ir Zimbabvę.

Šis karas jau prisidėjo prie švariųjų technologijų, pavyzdžiui, ličio jonų akumuliatorių, skirtų elektra varomiems automobiliams ir elektros energijos kaupimui, kainų mažėjimo. Šiais metais ličio kaina išaugo du su puse karto, o pernai ji buvo rekordiškai didelė.

Kad iki 2050 m. Europos Sąjunga visiškai panaikintų išmetamųjų teršalų kiekį, jai reikėtų maždaug 35 proc. daugiau vario ir aliuminio nei suvartoja dabar ir maždaug 45 proc. daugiau silicio – pagrindinio saulės baterijų komponento, kurį taip pat kasa Rusija. Šiuo metu Rusija ES tiekia 41 proc. paladžio, 17 proc. aliuminio ir nikelio, 16 proc. platinos, 7 proc. vario, 5 proc. kobalto ir 4 proc. ličio [5].

Spartėjančiam ES perėjimui nuo rusiško iškastinio kuro, iki 2025 m. reikės padvigubinti energijos pajėgumus, o iki 2030 m. – patrigubinti. Tai reiškia, kad per metus reikėtų pagaminti 3 000 naujų vėjo turbinų. Be to, ES iki 2030 m. turėtų patrigubinti elektros energijos kaupimo pajėgumus, kad galėtų palaikyti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais paremtą sistemą.