Europos „dronų siena“ stringa: šalys sutaria dėl grėsmės, bet ginčijasi dėl kontrolės

ES pripažįsta dronų grėsmę, bet vieningo atsako dar neturi

Europos Sąjungos valstybės vis dažniau sutaria, kad dronai tapo viena pavojingiausių naujojo karo technologijų, tačiau bendras atsakas vis dar stringa tarp nacionalinio suvereniteto, techninių standartų ir duomenų dalijimosi klausimų. „Euronews“ apibendrina pagrindinę problemą taip: valstybės pripažįsta, kad dronų grėsmė reikalauja glaudesnio koordinavimo, bet nesutaria, kiek informacijos ir kontrolės jos pasirengusios perduoti bendram europiniam mechanizmui.

Ši tema tapo ypač aktuali po pastarųjų dronų įskridimų į Baltijos šalių oro erdvę ir Rusijos drono smūgio Rumunijoje. Gegužės 29 d. Rusijos „Geran-2“ tipo dronas, paleistas prieš Ukrainą, rėžėsi į daugiabutį Galačio mieste Rumunijoje ir sužeidė du žmones. Rumunijos ir NATO pajėgos droną sekė, tačiau jo nenumušė dėl rizikos tankiai apgyvendintai teritorijai.

Toks incidentas parodė, kad klasikinė oro gynyba ne visada tinka mažiems, pigiems ir sunkiai aptinkamiems taikiniams. Valstybės gali turėti radarus, naikintuvus ir raketines sistemas, tačiau pigus dronas gali praslysti pro spragas, nukristi mieste ir sukelti politinę krizę. Būtent todėl ES kalba apie „dronų sieną“, bet jos sukūrimas nėra vien kelių radarų ar gaudyklių pastatymas pasienyje.

Baltijos šalys nori greito priešdroninio skydo, nes rizika jau persikėlė į kasdienybę

Baltijos šalims ir kitoms rytinio flango valstybėms ši problema nėra teorinė. „Euronews“ anksčiau skelbė, kad Baltijos šalių dronų incidentai tapo ES saugumo testu, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, jog tai, kas šiandien vyksta Baltijos regione, rytoj gali pasikartoti kitur palei rytinę Europos sieną.

Latvija jau paskelbė stiprinsianti priešdroninę gynybą prie sienų su Rusija ir Baltarusija. Reuters duomenimis, šalis planuoja dislokuoti specialias perėmimo komandas, aprūpintas „žudikais dronais“, galinčiais neutralizuoti taikinius iki 10 km atstumu. Tikslus tokių komandų skaičius neskelbiamas, nes resursai riboti, o pati sistema dar tik kuriama.

Svarbiausia Latvijos problema – ne vien technika. Kariškiai pabrėžia, kad taikos metu drono numušimas virš savo teritorijos yra politiškai, teisiškai ir praktiškai sudėtingas sprendimas. Reikia greitai nustatyti, ar objektas pavojingas, kur jis gali nukristi, kas suteikia leidimą veikti ir kaip dalijamasi NATO radarų duomenimis. Jeigu sprendimų grandinė per lėta, dronas gali pasiekti miestą greičiau, nei biurokratija spėja ištarti žodį „procedūra“.

„Dronų siena“ reikalauja ne vien ginklų, bet bendros radarų, ryšio ir duomenų sistemos

ES „dronų sienos“ idėja pirmiausia siejama su rytiniu flangu – nuo Suomijos ir Baltijos šalių iki Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos. „Euronews“ 2025 m. skelbė, kad nutekintame Europos gynybos parengties plane numatyta iki 2027 m. pabaigos turėti veikiančią ir į bendrą tinklą integruotą priešdroninę sistemą. Tačiau tame pačiame plane finansavimo klausimas liko vienas silpniausių taškų.

Reuters dar 2025 m. rašė, kad ES „dronų sienos“ projektas susiduria su politiniais ir techniniais barjerais. Vienas pagrindinių klausimų – kiek Ukraina gali būti įtraukta į sistemos kūrimą, nes būtent ji per karą sukaupė daugiausia praktinės patirties kovojant su Rusijos dronais. Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius Reuters yra sakęs, kad ES turės smarkiai remtis Ukrainos patirtimi, įgyta per beveik ketverius metus atremiant Rusijos dronų bangas.

Techninė užduotis sudėtinga todėl, kad vienas sprendimas neveiks prieš visus taikinius. Reikia ankstyvo aptikimo radarų, akustinių ir optinių sensorių, elektroninės kovos sistemų, perėmimo dronų, ryšio kanalų, bendros situacijos matymo platformos ir aiškių taisyklių, kada objektas numušamas. Jei kiekviena valstybė pirks skirtingą sistemą, kuri nesusikalba su kaimynų infrastruktūra, „dronų siena“ liks gražus pavadinimas, o ne reali gynybos linija.

Nacionalinė kontrolė stabdo bendrą ES sprendimą

Pagrindinė politinė kliūtis – valstybės nenori prarasti kontrolės savo oro erdvėje. Dronų grėsmė juda per sienas, bet atsakomybė už numušimą, žalos atlyginimą ir civilių saugumą lieka nacionalinė. Todėl net tada, kai šalys sutaria dėl bendros grėsmės, jos atsargiai žiūri į idėją, kad sprendimus dėl jų oro erdvės realiu laiku priimtų bendra ES ar NATO platforma.

Šią dilemą išryškino Rumunijos atvejis. Dronas buvo sekamas, bet nenumuštas, nes rizika civiliams buvo didelė. Po incidento NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas pasirengęs ginti „kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, tačiau toks politinis pareiškimas neišsprendžia praktinio klausimo: kaip per kelias minutes saugiai neutralizuoti mažą droną virš miesto ar pasienio gyvenvietės.

Dar viena problema – informacijos dalijimasis. Priešdroninė gynyba veikia tik tada, kai radarų, žvalgybos ir oro erdvės duomenys keliauja greitai ir be politinių stabdžių. Tačiau kai kurios valstybės nenori atverti visų savo sensorių duomenų bendram tinklui, nes tai paliečia nacionalinio saugumo paslaptis, NATO procedūras ir jautrią karinę infrastruktūrą. Europa čia susiduria su sena bėda: visi nori bendro skydo, bet ne visi nori atiduoti jo valdymo raktus.

Pigūs dronai verčia Europą keisti gynybos ekonomiką

Dronų grėsmė pavojinga ne tik kariniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Jeigu kelių tūkstančių eurų dronui numušti naudojama milijonus kainuojanti raketa, gynyba tampa ekonomiškai pralaiminti. Reuters „Breakingviews“ analizėje buvo svarstoma, kad Europai ir NATO gali tekti naudoti mobilius konteinerius, imitacines sistemas ir apgaulės elementus, kad Rusijai būtų brangiau planuoti atakas prieš rytinį flangą.

Latvijos sprendimas naudoti perėmimo dronus rodo, kokia kryptimi juda gynybos mąstymas. Reikia pigių, greitų, masiškai gaminamų ir lengvai atnaujinamų priemonių, kurios galėtų kovoti su pigiais taikiniais. NATO pareigūnai dronų susitikimuose taip pat pabrėžia, kad svarbiausia ne sandėliuoti mažą skaičių brangių sistemų, o turėti greitai gaminamą, patikimą ir lengvai prieinamą įrangą.

Pagrindinė išvada aiški: Europos „dronų siena“ bus veiksminga tik tada, jei taps ne politiniu plakatu, o realiu tinklu. Tam reikės bendrų standartų, Ukrainos patirties, greito duomenų dalijimosi, aiškių numušimo taisyklių ir pigios masinės gynybos ekonomikos. Kol valstybės ginčijasi dėl kontrolės, Rusijos karas Ukrainoje jau tikrina jų oro erdvę praktiškai – nuo Baltijos šalių iki Rumunijos miestų.

Šaltiniai

Euronews. (2026). EU countries’ views highlight challenges in meeting drone threats
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/01/eu-countries-views-highlight-challenges-in-meeting-drone-threats

Reuters. (2026). Latvia to strengthen anti-drone defences along its Russia and Belarus border
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/latvia-strengthen-anti-drone-defences-along-its-russia-belarus-border-2026-05-27/

Associated Press. (2026). Russian drone targeting Ukraine hits apartment building in Romania, injuring 2, officials say
https://apnews.com/article/aa90986c237b8fa1d9116685c8c32f95

Reuters. (2025). EU scramble for anti-Russia “drone wall” hits political, technical hurdles
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/eu-scramble-anti-russia-drone-wall-hits-political-technical-hurdles-2025-10-15/

Euronews. (2025). EU plans functional “drone wall” against Russia by end of 2027, leak shows
https://www.euronews.com/my-europe/2025/10/15/eu-plans-functional-drone-wall-against-russia-by-end-of-2027-leak-shows