Bendra Rusijos ir Vakarų Marso užkariavimo vizija žlunga

Europos kosmoso agentūra nutraukė bendradarbiavimą su kolegomis iš Rusijos

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje kenkia ir Vakarų bei rusų bendradarbiavimui kosmose. Europos kosmoso agentūra (ESA) skelbia nutraukianti bendradarbiavimą su kolegomis iš Rusijos, tačiau šioji dėl to nesisieloja ir teigia, esanti pajėgi pati susitvarkyti su iššūkiais kosmose.

Dėl ESA sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Rusija sustabdoma drauge vykdyta bendra Marso tyrimų misija, nutrauktos ir dar trys bendros misijos į Mėnulį: „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“. ESA skelbia, kad būtent per šias misijas ketino išbandyti naujausias technologijas ir įrangą [1].

Kiek anksčiau ESA sustabdė partnerystę su Rusijos kosmoso agentūra. Tuomet bendrai buvo plėtotas planas pavadinimu „ExoMars“. Juo siekta nuleisti raudonojoje planetoje marsaeigį, turėjusį daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų.

Tokia misija turėjo startuoti jau šių metų rugsėjį, tačiau tam koją pakišo Rusijos agresija Ukrainoje ir dėl to sekusios Vakarų sankcijos.

Apie nutrūkusią partnerystę informuota ir „Roskosmos“, o ESA skelbia, kad jau ieško naujų partnerių, kurie ryžtųsi kosmose išbandyti „Pilot-D“ technologiją.

Rusija kosmose be Vakarų pagalbos nepražus?

Rusija dėl bendradarbiavimo su ESA nutrūkimo nesielvartauja ir teigia, kad toliau vystys savo vykdomas programas. Rytiniame šalies kosmouoste apsilankęs prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Rusija atnaujins skrydžių į Mėnulį programą [2].

Prezidentas teigė, kad misija „Luna-25“ bus įgyvendinta dar šiais metais, trečiąjį 2022-ųjų ketvirtį.

„Roscosmos" taip pat pateikė oficialų pareiškimą, kad Europos partnerių atsisakymas dalyvauti projekte „Luna-25" neturės jokios įtakos jo įgyvendinimui.

Kosmonautikos dieną – balandžio 12-ąją, per sukaktį, skirtą 1961 m. balandžio 12 d. Jurijaus Gagarino kosminio skrydžio paminėjimui, „Roscosmos" paskelbė apie nacionalinio palydovų programos „Sphere" operatoriaus sukūrimą.

Anksčiau jis buvo kurtas remiantis „Gonets" ir Didžiosios Britanijos bendrovės „OneWeb“ pagrindu. Tačiau, „OneWeb“ ir „Roscosmos" bendradarbiavimui nutrūkus, Rusija savo projektą „Sphere" toliau tęsė pati.

Pagal projektą „Sphere" bus sukurtas pasaulinis 600 palydovų tinklas, kuris Rusijos ir kitų šalių teritoriją aprūpins interneto ir telefono ryšiu.

Kosmoso tyrimai yra viena iš kelių nedaugelio sričių, kurioje Rusijos mokslininkai ir toliau bendradarbiauja su užsienio kolegomis.

Kinijos astronautai sugrįžo į Žemę

Kosmonautikos tyrimų užribyje yra atsidūrusi ne tik Rusija, tačiau ir Kinija. Ši šalis negali dalyvauti Tarptautinėje kosminėje programoje, nes JAV nerimauja, kad Kinijos kosmonautikos politikai vadovauja Komunistų partijos karinis sparnas.

Tačiau, tai nereiškia, kad kinai kosmose stabdo savo veiklas.

Balandžio 16-ąją trys Kinijos astronautai sugrįžo į Žemę po šešis mėnesius trukusios misijos.

Kosminė kapsulė „Shenzhou 13" nusileido Gobio dykumoje. Kosmose astronautai išbuvo 183 dienas, o tai tapo ilgiausia misija Kinijos kosmonautikos istorijoje [3].

Per šią misiją užfiksuotas ir pasaulio rekordas: kinų astronautė Wang Yaping tapo pirmąja moterimi, vaikščiojusia kosmose. Kartu su ja vyko ir kolegos Zhai Zhigang ir Ye Guangfu.

Kinija pirmąjį savo astronautą į kosmosą išsiuntė dar 2003-iais, o 2013-ais Mėnulyje jau nuskraidino robotus-roverius. Tai buvo trečioji šalis po buvusios Sovietų Sąjungos ir JAV, pati išsiuntusi astronautą į atvirą kosmosą.