Susitarimas ar šantažas? Europa palūžo prieš D. Trumpo ultimatumą

Europos lyderių reakcijos: susitarimas išgelbėjo nuo karo, bet priverstinai, su nevienodomis sąlygomis

Nors Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė susitarimą dėl prekybos tarifų likus vos dienai iki rugpjūčio 1-osios termino, daugelis Europos lyderių ir ekonomistų šį kompromisą vertina su apgailestavimu. Nors buvo išvengta drastiško 30 procentų muito beveik visam ES eksportui į JAV, 15 procentų tarifas vis tiek gerokai viršija anksčiau galiojusį vidutinį 4,8 procento tarifą ir ženkliai skaudina pagrindinius sektorius [1].

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas greitai įvertino susitarimą kaip žingsnį stabilumo link. „Pavyko išvengti bereikalingos eskalacijos transatlantiniuose prekybos santykiuose“, sakė jis.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad susitarimas nepasiekė visų tikslų. „Mums pavyko išlaikyti Europos vienybę ir užtikrinti bent minimalią verslo nuspėjamumo formą abiejose Atlanto pusėse. Vis dėlto norėjome daugiau“, pridūrė F. Merzas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė norinti susipažinti su detaliais susitarimo punktais prieš pateikdama išsamesnį vertinimą. Ji išreiškė susirūpinimą dėl galimų išimčių, pažadų dėl Europos investicijų ir JAV dujų pirkimų, taip pat dėl to, kaip bus padedama labiausiai nukentėjusiems sektoriams.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddad’as kritikavo susitarimo asimetriją. „Tai laikinas stabilumas, bet jis nėra subalansuotas. Situacija nėra patenkinama ir ilgalaikėje perspektyvoje — netvari“, pareiškė jis.

Pramonės atstovai perspėja dėl didėjančių sąnaudų ir prarandamo konkurencingumo

Susitarimas sulaukė ypač kritiškų reakcijų iš Vokietijos pramonės sektoriaus. Galingoji BDI — Vokietijos pramonės federacija — pareiškė, kad sutartis turės „reikšmingų neigiamų pasekmių“. Vokietijos chemijos pramonės asociacija VCI konstatavo, kad likę tarifai „lieka pernelyg aukšti“.

Ypač sunki padėtis prognozuojama automobilių pramonei, kuri šiuo metu išgyvena transformacijos laikotarpį. 15 procentų importo tarifas JAV rinkoje smogs Vokietijos automobilių gamintojams. Automobilių pramonės federacijos VDA prezidentė Hildegard Müller pažymėjo: „Gerai, kad pasiektas bent jau pagrindinis susitarimas, tačiau sąnaudos bus milžiniškos.“

Buvęs Europos Komisijos derybininkas Johnas Clarke’as BBC sakė: „ES buvo silpnoje pozicijoje, deja. Nebuvo pasirinkimo — D. Trumpas neketino nusileisti. 15 procentų yra pralaimėjimas. Tai bloga diena tarptautinei prekybai, bet galėjo būti blogiau.“

Airijos vicepremjeras Simonas Harrisas savo pranešime teigė, kad Airija vertina susitarimą už „būtino apibrėžtumo suteikimą“, bet taip pat „apgailestauja dėl bazinio tarifo“ [2].

Ekonomistai: susitarimas parodė D. Trumpo jėgą, bet neš nuostolių abiem pusėms

Vokietijos bankas „Berenberg“ susitarimą pavadino „skausmingos nežinomybės pabaiga“, tačiau aiškiai įvardijo, kas čia laimėjo. „Rezultatas kur kas blogesnis nei situacija prieš D. Trumpo naują prekybos karų etapą šių metų pradžioje“, pažymėjo vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas. „Papildomi tarifai pakenks tiek JAV, tiek ES. Europos žalą patirs pirmoji.“

„Susitarimas yra asimetriškas. JAV ženkliai padidino tarifus ES prekėms ir dar gavo papildomų nuolaidų. D. Trumpo akimis tai — pergalė“, pridūrė H. Schmiedingas.

Panašios nuomonės laikosi ir Italijos bankas „UniCredit“. „Ar tai geras susitarimas ES? Veikiausiai ne. Rezultatas yra ryškiai nevienodas — JAV importui iš ES taikomi gerokai aukštesni tarifai nei atvirkščiai“, rašoma banko klientams skirtoje analizėje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino: „15 procentų — tai ne tai, ko siekėme, bet tai geriausia, ką galėjome gauti.“

Tiesa, susitarimas padėjo išvengti dar blogesnio scenarijaus — balandį ES buvo parengusi 21 mlrd. eurų vertės atsakomųjų tarifų paketą, o liepą dar papildomą — 73 mlrd. eurų vertės. Vis dėlto po birželį vykusio NATO viršūnių susitikimo ES pakeitė kryptį ir pasirinko spartų „JK tipo“ susitarimą, mainais už JAV pažadus dėl saugumo ir gynybos.

Kiti derybų klausimai: plienas, aviacija, farmacija, liko atviri. D. Trampas pareiškė, kad plieno tarifas liks 50 procentų, nors U. von der Leyen teigė, kad „bus nustatyta kvota, po kurios tarifas mažės“. Vaistų atžvilgiu 15 procentų tarifas bus taikomas, o tolesni sprendimai palikti D. Trumpo nuožiūrai.

Šiuo metu ES taikomi muitai: 25 procentai automobiliams, 50 procentų plienui ir aliuminiui, bei 10 procentų bendrai: tai mažiau nei 30 procentų, kuriuos D. Trampas grasino įvesti be susitarimo, bet vis tiek žymiai daugiau nei iki šiol. Daugybė sektorių, įskaitant aviaciją, automobilių pramonę ir net stipriuosius gėrimus, dar tikisi lengvatų — tačiau jų dar teks išsiderėti.

Tai ne pirmas atvejis, kai D. Trampas spaudžia sąjungininkus, o ES šįkart buvo viena iš labiausiai prispaustų pusių. Kaip pastebėjo analitikė K. Schilling: „Tai ne tik apie tarifus. Tai apie jėgą.“