Europos lyderių susitikimas pas V. Orbaną Budapešte: kas buvo aptarta?

D. Trumpo išrinkimas gali radikaliai pakeisti Ukrainos ir visos Europos politinę situaciją

Ketvirtadienį Budapešte susitikę Europos Sąjungos lyderiai aptarė galimybę tęsti karinę pagalbą Ukrainai, jeigu išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donald Trump) nuspręs nutraukti JAV paramą. Tai „Bloomberg“ tapo žinoma iš šaltinių, susipažinusių su diskusijomis Budapešte. [1]

Pirmiausia europiečiai aptarė, ar ES bus pasirengusi skirti reikiamą finansavimą karinei Kijevo paramai. Didžiausią nerimą kelia tai, kad D. Trumpas greičiausiai bandys perkelti finansinę naštą Europai. Nepaisant to, niekas pradinėse diskusijose nerodo radikalaus kurso pasikeitimo, sakė vienas iš pašnekovų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos lyderius sutelkti dėmesį į ginklų tiekimo palaikymą ir nepakenkti Ukrainos pozicijai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kalbant apie paliaubas ar nuolaidas.

„Jei šiandien kalbame apie taikos galimybę, tai dėl to, kad ukrainiečiai parodė nepaprastą drąsą ir dėl to, kad Vakarai palaikė Ukrainą. Nepaisant to, pamatysime, kaip scenarijus vystysis artimiausiomis savaitėmis“, – žurnalistams sakė Italijos premjerė Džordža Meloni (Giorgia Meloni), penktadienį atvykusi į antrąją Europos lyderių susitikimo dieną.

Kai kurie Europos valdininkai teigė, kad tikrosios problemos yra ne tiek patys pinigai, kiek turimi kariniai ištekliai, daugiausia gaunami iš Jungtinių Valstijų.

Kai kurie užsiminė, kad Europa turėtų palaukti iki D. Trumpo inauguracijos sausį, kad sužinotų apie jo ketinimus Ukrainos atžvilgiu. Kiti teigė, kad lyderiai negali sau leisti tokios prabangos, o Europos Komisija turėtų parengti pasiūlymus, kaip ES reaguotų į JAV pagalbos nutraukimą.

D. Trumpas jau pradėjo savo pirmąjį pokalbių telefonu su Europos lyderiais raundą. Viename iš tų pokalbių buvo diskutuojama, kaip D. Trumpas galėtų vertinti derybas su V. Putinu, teigia vienas aukšto rango valdininkas, informuotas apie diskusiją.

D. Trumpas neva leido suprasti, kad supranta, jog negali tiesiog spausti Ukrainos daryti nuolaidų V. Putinui, nieko neduodamas mainais, sakė neįvardytas valdininkas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

V. Orbanas viešai suabejojo ES galimybėmis finansuoti Ukrainos gynybą

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orban) mano, kad Europa negalės savarankiškai finansuoti Ukrainos gynybos, jei Jungtinės Valstijos per naująją D. Trumpo kadenciją nustos ją remti, pareiškė jis penktadienį, lapkričio 8 d., per visuomeninį radiją, kurį cituoja „Bloomberg“. [2]

Jis prisiminė savo „taikos palaikymo keliones“ į Kijevą, Maskvą ir Pekiną vasarą ir sakė, kad pastarieji įvykiai patvirtino jo kelionių išvadas. Vengrijos premjero teigimu, Jungtinės Valstijos tariamai ketina „pasitraukti“ iš karo, kurį jos laiko pralaimėtu.

Todėl, jei D. Trumpas nuspręs neremti Ukrainos, Europa negalės pati finansuoti tokios paramos, perspėjo vengrų politikas.

„Amerikiečiai ketina išeiti iš šio karo. Europa negali viena jo finansuoti“, – apibendrino jis.

Vengrijos premjero politikos direktorius ir artimas patarėjas Balašas Orbana (Baláz Orbán) mano, kad D. Trumpas turėtų paskambinti Kremliaus vadovui V. Putinui, taip užmezgant ryšį su Rusijos Federacija, ir paskatintų paliaubas Ukrainoje.

V. Orbánas pirmasis iš ES pasveikino D. Trumpą su pergale prezidento rinkimuose, nelaukdamas oficialių rezultatų. Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikia naujos Europos strategijos.

Estijos premjeras pažėrė niūrių prognozių

Estijos premjeras Kristenas Michalas (Kristen Michal) mano, kad parama Ukrainai artimiausiais mėnesiais nulems ES ateitį, nes Europos šalys turi padaryti daugiau, kad apsaugotų Kijevą ir save po D. Trumpo pergalės Jungtinėse Valstijose. Tai jis sakė interviu „Bloomberg“. [3]

P. Michalas pabrėžė, kad parama Ukrainai artimiausiais mėnesiais nulems ES ateitį, ir paragino savo kolegas padaryti daugiau, kad apsaugotų Kijevą ir save. Jis mano, kad leidimas Rusijos Federacijai jėga pakeisti Ukrainos sienas pakenks Europos vertybėms.

Estijos vyriausybės vadovas taip pat paragino savo ES partnerius didinti išlaidas gynybai, kad būtų galima atremti Kremliaus keliamą grėsmę ir pademonstruoti D. Trumpui, jog Europa rimtai žiūri į saugumo klausimus.

„Europos sistemos, pagrįstos vertybėmis ir taisyklėmis, likimas taip pat tam tikru mastu bus sprendžiamas šiame konflikte“, - tikino K. Michalas.

Estijos premjeras šiuo metu Budapešte dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kuris prasidės lapkričio 7 dieną. Viršūnių susitikimo metu Europos lyderiai aptars JAV rinkimų rezultatus ir bandys išplėtoti savo pirminę reakciją į D. Trumpo antrosios prezidento kadencijos perspektyvą.