Europos Teisingumo Teismas suabejojo Lenkijos Konstitucinio Teismo legitimumu

ES Teisingumo Teismas perima teisę spręsti, kas Lenkijoje laikytina konstitucine valdžia?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pripažintas neatitinkančiu „nepriklausomumo ir nešališkumo“ kriterijų. Sprendimo motyvas – politizuoti teisėjų paskyrimai, atlikti ankstesnės konservatyvios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės laikotarpiu.

Briuselio teismas konstatavo, kad Varšuva esą pažeidė „efektyvios teisminės apsaugos principą“ ir nepaisė ES teisės viršenybės. Formaliai tai pateikiama kaip teisinis vertinimas, tačiau praktiškai sprendimas reiškia tiesioginį kišimąsi į Lenkijos konstitucinę sandarą. Konstitucinis Tribunolas yra aukščiausia institucija, atsakinga už įstatymų ir tarptautinių sutarčių atitikimą šalies Konstitucijai. [1]

Vis dėlto Liuksemburge įsikūręs ES teismas faktiškai pareiškė turįs teisę spręsti, ar ši institucija apskritai gali būti laikoma teisėta.

Konfliktas tęsiasi nuo PiS reformų, bet sprendimų nepriima rinkėjai

ES institucijų ir Varšuvos konfliktas dėl teismų sistemos tęsiasi jau beveik dešimtmetį. 2015–2023 m. valdžioje buvusi PiS partija iš esmės pertvarkė teismų sistemą, sustiprindama politinę kontrolę Konstituciniame Tribunole ir Aukščiausiajame Teisme.

Būtent šios reformos tapo pagrindu Europos Komisijai pradėti procedūras, stabdyti ES lėšų mokėjimus ir bylinėtis su Lenkija ES teismuose. Naujausiame sprendime akcentuojama, kad trijų teisėjų ir Tribunolo pirmininko paskyrimo procedūros kelia abejonių dėl institucijos statuso „pagal ES teisę“.

Kitaip tariant, Briuselis ne tik vertina įstatymus, bet ir sprendžia, kurie nacionaliniai teismai yra „priimtini“, o kurie – ne. Tai reiškia reikšmingą kompetencijų perslinkimą nuo nacionalinių konstitucijų link viršnacionalinės kontrolės.

Net ir „proeuropietiška“ valdžia nepajėgia įvykdyti Briuselio reikalavimų

Paradoksalu, tačiau sprendimas priimtas tuo metu, kai Lenkijoje jau dvejus metus valdo liberali, aiškiai Briuseliui palanki Donaldo Tusko vyriausybė. Nepaisant to, realių pokyčių Konstitucinio Tribunolo sudėtyje taip ir neįvyko. To priežastis – dabartinio ir buvusio prezidentų veto grėsmė.

Abu prezidentai politiškai siejami su PiS ir yra pažadėję blokuoti bet kokius bandymus iš esmės perrašyti ankstesnes reformas. Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas sprendimą pasveikino ir pareiškė, kad valstybė „privalo imtis veiksmų“. [2]

Jo teigimu, būtina „atkurti tikrai nepriklausomą Tribunolą“. Vis dėlto praktikoje tai reiškia dar gilesnį politinį konfliktą šalies viduje ir naują spaudimo bangą iš Briuselio, kuris vis aiškiau formuluoja sąlygas, kaip turi atrodyti nacionalinės institucijos.

Tuo tarpu pats Konstitucinis Tribunolas jau pareiškė, kad ES teismo sprendimas neturi jokios įtakos jo veiklai ir kad Liuksemburgo teismas neturi kompetencijos vertinti Lenkijos konstitucinės tvarkos. Ši pozicija dar kartą atskleidžia esminį konfliktą: ar ES yra valstybių sąjunga, ar vis labiau centralizuota politinė struktūra su viršesne teisine valdžia.

Teisinė kalba slepia politinį signalą visoms valstybėms narėms

Nors sprendimas formaliai taikomas Lenkijai, jo pasekmės gerokai platesnės. ES teismas aiškiai siunčia signalą kitoms valstybėms: nacionalinės konstitucinės institucijos galioja tik tiek, kiek jos neprieštarauja Briuselio supratimui apie „bendras vertybes“.

Tai reiškia, kad rinkėjų pasirinkimai, nacionaliniai politiniai ciklai ar konstitucinės tradicijos tampa antraeiliais, jei jie kertasi su ES institucijų linija. Šis atvejis dar kartą parodo, kad „teisinės valstybės“ sąvoka ES kontekste vis dažniau naudojama kaip politinės drausmės priemonė.

Kai kurios šalys baudžiamos lėšų stabdymu, kitos – teismų sprendimais, tačiau kryptis aiški: konstitucinė suvereniteto erdvė Europoje traukiasi. Lenkijos atvejis tampa precedentu, rodančiu, kad galutinį žodį dėl nacionalinių institucijų teisėtumo vis dažniau taria ne rinkėjai ir ne nacionaliniai teismai, o Briuselis.