„Eurovizija“ keičia taisykles: kariaujančios šalys konkurso rengti nebegalės

Pergalė „Eurovizijoje“ nebereikš garantuotos teisės rengti konkursą

Laimėti „Euroviziją“ nuo šiol gali nepakakti, kad kitais metais konkursas persikeltų į nugalėtojo šalį. Organizatoriai nusprendė griežčiau vertinti saugumo situaciją, o kartu įvedė dar vieną svarbų pokytį – konkurse nebegalės dalyvauti nepilnamečiai atlikėjai.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad ginkluoto konflikto ar rimtos geopolitinės įtampos paveikta valstybė gali netekti galimybės organizuoti konkursą net ir tuo atveju, jei jos atstovas iškovotų pirmąją vietą [1].

Konkrečios šalys naujose taisyklėse neminimos, tačiau pokyčiai paskelbti po kelerius metus „Euroviziją“ lydėjusių diskusijų dėl Izraelio. Gazos Ruože tęsiantis karui, Izraelio atstovai 2025 ir 2026 metais buvo arti pergalės – abu kartus liko antri.

Įtampa dėl Izraelio dalyvavimo ypač išryškėjo šių metų konkurse Vienoje. Jį boikotavo penkios valstybės – Ispanija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija. Jos tokį sprendimą siejo su Izraelio kariniais veiksmais Gazos Ruože. Karas prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį.

Pagal ankstesnę tvarką konkursą laimėjusi valstybė paprastai tapdavo kitų metų renginio šeimininke. Dabar EBU galės įvertinti, ar nugalėtojo šalis iš tiesų pajėgi saugiai priimti tokio masto renginį.

Prireikus bus galima pasitelkti nepriklausomus saugumo ekspertus. Jei situacija šalyje ar aplinkiniame regione bus laikoma pernelyg rizikinga, konkursas bus patikėtas kitai valstybei. Ji renginį organizuos savo vardu, o ne atstovaudama nugalėtojai.

„Eurovizijos“ vadovas Martinas Greenas teigė, kad sprendimai priimti atsižvelgus į EBU narių pozicijas. Organizatorių tikslas – sukurti aiškesnes taisykles, geriau apsaugoti atlikėjus ir užtikrinti saugią konkurso aplinką.

Ant „Eurovizijos“ scenos – tik pilnamečiai

Kitas reikšmingas pokytis palies jauniausius konkurso dalyvius – nuo šiol atlikėjui pirmosios oficialios repeticijos dieną turės būti sukakę bent 18 metų. Anksčiau „Eurovizijoje“ buvo galima dalyvauti nuo 16-os.

EBU sprendimą motyvuoja jaunų atlikėjų gerove. Dalyvavimas viename žiūrimiausių pasaulio muzikos renginių reiškia ne tik pasirodymą milijoninei auditorijai, bet ir didžiulį žiniasklaidos, socialinių tinklų bei visuomenės dėmesį. Organizatoriai siekia sumažinti su tokiu viešumu susijusią riziką nepilnamečiams.

Naujoji taisyklė taip pat reiškia, kad ateityje nebebus įmanoma pakartoti belgės Sandros Kim rekordo. 1986 metais ji „Euroviziją“ laimėjo būdama vos 13 metų ir iki šiol išlieka jauniausia konkurso nugalėtoja.

Karas „Eurovizijos“ planus jau yra pakeitęs

Klausimas, ką daryti, kai konkursą laimėjusi valstybė susiduria su karu ar rimtomis saugumo problemomis, „Eurovizijai“ nėra naujas.

2017 metais Ukraina surengė konkursą Kyjive, nors šalies rytuose tuo metu jau vyko kovos tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų.

Visai kitaip susiklostė situacija po Ukrainos pergalės 2022 metais. Dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos buvo nuspręsta, kad kitų metų konkurso Ukrainoje surengti saugiai nepavyks.

2023 metų „Eurovizija“ galiausiai persikėlė į Liverpulį, kur Jungtinė Karalystė renginį organizavo Ukrainos vardu.

Naujosios EBU taisyklės tokioms situacijoms suteikia aiškesnį pagrindą. Nuo šiol pergalė scenoje automatiškai negarantuos galimybės tapti kitų metų konkurso šeimininke – tam įtakos turės ir saugumo padėtis už „Eurovizijos“ arenos ribų.