„Facebook“, „Amazon“ ir „Google“ pasiklauso vartotojų pokalbių

Prieš sutinkant su programėlių nurodytomis sąlygomis derėtų gerai su jomis susipažinti

Atrodo beprotybė, tačiau pasitvirtino, kad tai – tiesa: kalbėdami greta telefono iš tiesų vėliau galite matyti reklamas, susijusias su tuo, apie kalbėjote. Nutekinti duomenys parodė, kad bendrovės, įskaitant tokias didžiąsias technologijų bendroves kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ realiuoju laiku per vartotojų išmaniuosius įrenginius klauso, ką šie kalba ir pagal tai atrenka jiems tinkančias reklamas.

Nepaisant to, kad kalbos apie galimai nutekinamus duomenis tiesiog per telefoną, sklandė jau ilgą laiko tarpą, tačiau taip ir neperlipo konspiracijų teorijų lygmens, vieno iš „Facebook“ rinkodaros partnerių pateiktame pranešime teigiama, kad įmonė iš tiesų klausosi naudotojų pokalbių, kad galėtų kurti tikslingas reklamas [1].

„Cox Media Group“ (CMG) teigimu, aktyvaus klausymosi programinė įranga naudoja dirbtinį intelektą, kad galėtų rinkti ir analizuoti „ketinimų duomenis realiu laiku“, klausydamasi, kas kalbama greta mobiliojo telefono, nešiojamojo kompiuterio ar namų asistento mikrofono [1].

Kaip galimi šių paslaugų naudotojai įvardijami technologijų gigantai „Facebook“, „Google“ bei „Amazon“, nors pačios bendrovės neigia naudojančios šią paslaugą.

Nepaisant to, CMG ir toliau teigia, kad tokia praktika yra teisėta, kadangi punktas, jog vartotojo bus pasiklausoma, smulkiu šriftu būna nurodytas programėlių sąlygose.

Skamba daug blogiau nei yra iš tiesų – programa neveikia idealiai

Tuo tarpu LNK žinios kreipėsi į „Google“ atstovus Lietuvoje ir šie pranešė, kad CMG jau pašalinta iš bendrovės partnerių programos. Anot „Google“, visi reklamuotojai esą privalo laikytis visų galiojančių įstatymų bei taisyklių įskaitant ir „Google Ads“ politiką, o nustačius pažeidimus esą iškart imamasi veiksmų [2].

Tačiau buvęs Baltijos šalių „Meta“ atstovas Mantas Povelauskas aiškina, kad žmonės pernelyg įsibaiminę naujųjų technologijų, o tos baimės esą dažnu atveju nepagrįstos, mat pasiklausymo sistema nors ir egzistuoja, ji neveikia tobulai ir ją dažnai užgožia pašaliniai garsai.

„Manau, kad techniškai dar neturime tokių infrastruktūrinių pajėgumų, kad būtų galima analizuoti bendrą garso srautą“, – teigė M. Povelauskas.

Eksperto teigimu, nors ir rinkti asmeninius duomenis, daryti garso įrašus ir juos kaupti draudžia įstatymai bei tam tikras rinkodaros etikos kodeksas, kaskart naudodamiesi programėlėmis mes sutinkame su taisyklėmis, kuriose dažniausiai ir būna nurodytas punktas dėl tokios informacijos rinkimo.

2019-aisiais pasaulį sukrėtė „Siri“ privačių duomenų rinkimo skandalas

Didžiųjų technologijų bendrovių vartotojų informacijos rinkimas nėra jau toks naujas dalykas. Dar 2019 metais panašiame skandalo sūkuryje atsidūrė ir „Apple“ balso asistentė „Siri“, kuomet paaiškėjo, jog pastaroji „netyčia“ įrašinėja privačius pokalbius be naudotojų sutikimo.

Skandalas kilo, kai informatoriai atskleidė, kad „Apple“ samdomi rangovai turėjo prieigą prie šių įrašų, kuriuose dažnai pateikiama slapta informacija, įskaitant medicininius duomenis, privačius pokalbius ir net nusikalstamą veiklą. Šie įrašai buvo atsitiktinai įjungiami, kai naudotojai tyčia neįjungdavo „Siri“, ypač tokiuose įrenginiuose kaip „Apple Watch“ ir „HomePod [4].

Ginčas paaštrėjo, kai paaiškėjo, kad šie įrašai nebuvo aiškiai įtraukti į „Apple“ privatumo politiką, todėl buvo pažeistas naudotojų pasitikėjimas. Reaguodama į pasipiktinimą, 2019 m. „Apple“ sustabdė programą ir teigė, kad kokybės tikslais buvo peržiūrėta tik nedidelė dalis įrašų. Jie taip pat pabrėžė, kad šie įrašai nebuvo susieti su naudotojų tapatybėmis ir buvo analizuojami pagal griežtus konfidencialumo susitarimus.

Nepaisant „Apple“ pastangų sumenkinti šį incidentą, teisiniai ginčai išliko. Toliau tęsiamas 2019 m. pateiktas grupinis ieškinys, kuriame ieškovai teigia, kad „Siri“ pažeidė naudotojų privatumą [3].

2023 ir 2024 m. teismai priėmė sprendimus, kuriais atmetė „Apple“ bandymus nutraukti bylą ir leido tęsti ieškinį, dar labiau suteršdami „Apple“, kaip bendrovės, daug dėmesio skiriančios privatumui, įvaizdį.