Facebook naujieji „verslininkai“ : nuolat prašo paramos ir slepia tapatybę

Feisbuko verslininkai – anonimiškumą išlaikantys paramos prašytojai

Ne vienam socialinio tinklo „Facebook“ vartotojui, bendraminčių bei gyvenimiškų patarimų ieškančiam jungiantis į įvairias grupes, teko ir tenka matyti įvairaus plauko pagalbos prašymus. Ir, tokių prašymų galima pamatyti vis daugiau – vieni prašo paramos maistu, kiti – daiktais, o treti pinigais. Visgi, visus šiuos prašytojus vienija vienas dalykas – visi jie pagalbos prašo paslėpę savo tapatybę, o nuo naujųjų „verslininkų“ nukenčia vis daugiau dorų ir geraširdžių žmonių.

Nusivylę vartotojai pastebi, kad dažnu atveju pagalbos prašoma jautriose grupėse – vienijančioms auginančius mažamečius, besilaukiančias ar vienišas mamas. Paremti prašoma argumentuojant, kad vieniša mama negauna alimentų iš buvusio sutuoktinio, o pirkti vaikui sauskelnių ar maisto – esą nėra iš ko.

Internautai pastebi, kad tokiuose įrašuose, apart to, kad besikreipiantysis dažnu atveju kreipiasi anonimiškai, būna ir daugiau įspėjamųjų ženklų: atsisako susitikti gyvai, pateikti išrašus, jo netenkina nei vienas pasiūlytas situacijos sprendimas ar alternatyva.

Dalinamasi, kad dažnu atveju toks asmuo pagalbos prašo ne vienoje, bet keliose grupėse ir galiausiai dingsta it į vandenį gavęs finansinę paramą.

Tačiau pastebima ir tai, kad greta prašymų paremti maistu, žmonės nebesigėdija prašyti ir daug platesnės paramos – nupirkti jų atžalai brangiai kainuojančius akinius, kitus ne pirmo būtinumo reikmenis ar net „susimesti“ mokslams užsienyje, mat tėvai sau to leisti negalintys, o kiti tiesiog nenori dirbti studijuodami.

Tapatybę slepianti mama kreipiasi į visuomenę: „sumeskite“ vaiko akiniams 356 eurus

Šioje visuomenėje, kuriai primetama aukojimo mada, jau įprasta prašyti pagalbos, kuri žvelgiant blaiviai, nėra gyvybės ir mirties klausimas. Štai vienoje tėvelius vienijančioje grupėje „Vieningi tėvai“ viena mažamečio mama nepasikuklino paprašyti gerųjų žmonių suaukoti jos sūnaus akiniams, kurių vertė – 356 eurai, mat turėtus jis pametė mokykloje, o pinigų naujiems įsigyti šiuo metu nėra.

Po įrašu pasisakę žmonės skubėjo dalintis patarimais – vieni užsiminė, kad yra galimybė kreiptis vienkartinės paramos į savivaldybę, kiti pasiūlę patys padovanoti akinių rėmelius. Visgi, į tokius komentarus moteris atsakė, neva savivaldybės parama jau išnaudota, mat prieš tai turėtus akinius vaikas sulaužęs, o dabartinius pametęs.

Siūliusieji savo pagalbą padovanojant akinių rėmelius buvo ignoruojami, o paprašiusiems atskleisti savo tapatybę buvo atšaunama, jog kitose grupėse (o kuriose – nebuvo pasakyta) parašius iš savo feisbuko profilio, neva buvo užsipulta.

Būdas užsidirbti – perparduoti padovanotus daiktus

Socialinėje erdvėje gausu ne tik atvirų prašymų paaukoti pinigais, bet ir tam tikrais daiktais (pavyzdžiui, rūbeliais vaikui), kurie vėliau sėkmingai parduodami tame pačiame feisbuke ar programėlėse, skirtose daiktų iš antrų rankų perleidimui.

Vienos populiarios feisbuko grupės, vienijančios nėščias ir jau auginančias mažylius mamas, viena iš administratorių nares informavo apie kasdien pasirodančius anoniminius prašymus padėti, kurie, galimai yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.

Žinoma, kaip ir priklauso, tokios pagalbos prašanti mama randa krūvą pasiteisinimų, kodėl negalima jai užsakyti maisto į namus ir pan., o vėliau pastebėta, jog suaukoti daiktai... parduodami internete.

Kita grupėje esanti narė atviravo taipogi nukentėjusi nuo vienos pagalbos prašytojos ir paaukojusi jai daiktų, kurių pagalba moteris uždarbiavo, o uždarbis vaikus, neaišku, ar pasiekdavo.

Normalu prašyti paramos studijoms ir pragyvenimui bei nebūtinoms operacijoms

Ir, iš tiesų, kare – visos priemonės pateisinamos ir ko gi nepadarysi dėl savo svajonių ir tik pačio žmogaus pasirinkimo laisvė – aukoti ar ne. Visgi, jau prieš keletą metų buvo duotas „startas“ remti ne tokius jau nepasiturinčius gyventojus.

Kol didžioji dalis studentų Lietuvoje yra priversti darbą derinti su studijomis, imti studijų paskolas, o apie aukštąjį mokslą užsienyje gali tik pasvajoti, kita dalis jaunuolių ėmėsi paramos studijoms prašyti... internete.

Vienas iš pavyzdžių – į Londono aukštąsias mokyklas įstojusios studijuoti dvi lietuvės, kurioms prireikė žmonių paramos, kad galėtų išvykti gyventi ir mokytis svetur [1].

Kitas lietuvis į visuomenę, prašydamas paramos galimybei studijuoti JAV, kreipėsi 2019 metais. Kreipimąsi jis akcentavo nenoru galvoti kaip sudurti galą su galu [2].

Tačiau lietuviai prašo paramos ne tik studijoms, bet ir žandikaulio operacijoms. Štai viena klaipėdietė kreipėsi į tautiečius su prašymu prisidėti prie abiejų žandikaulių operacijos, kuri kartu su gijimo laikotarpiu buvo įvertinta 12 tūkst. eurų. Ir, žinoma, be šios operacijos mergina gyventi galėjo, tik jos netenkino tai, kad nešiodama tik breketus ji išgautų tik 80 proc. norimo rezultato [3].

Jokiu būdu neteigiame, kad prašyti pagalbos yra blogai. Tą daryti reikia ir netgi būtina – kai žmogus išties susiduria su ekstremaliomis gyvenimo situacijomis, o ne tada, kada norima papildomos prabangos.