Finansiniame „pritekliuje“ – fantazijos nepritrūks: KAM atstovai pasileido į piligriminę kelionę

Kiek ši kelionė atsieis mokesčių mokėtojams – lieka paslaptimi

Į piligriminę kelionę išvyko per 100 kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų. Tačiau svarbiausias klausimas – kiek šis vizitas kainavo – lieka neatsakytas [1]. Kita vertus, koks gi skirtumas, mat tokiu būdu, kaip paaiškėjo, kalendoriuje braukiama svarbi data. Du pilni autobusai krašto apsaugos sistemos darbuotojų į kelionę išsiruošė Italijos ginkluotųjų pajėgų jubiliejaus proga.

„KAM aiškinasi kelionės aplinkybes, įvertins lėšų panaudojimo pagrįstumą. (…) Jei paaiškėtų pažeidimai, jie toleruojami nebus“, – rašo ministerija. Nežinia, ar šis žingsnis įeina į Lietuvos stiprinimo metodus siekiant atitikti NATO keliamus standartus, tačiau tautiečiai iš karto po žinios ėmė skaičiuoti ir vieni kitų klausinėti:

„Juk tik ką kalbėta apie 5-6 proc., skiriamus krašto gynybai, kurių akivaizdžiai trūks, tačiau, nepaisant skylės biudžete, į keliones vykti – galima ir netgi apsimoka?”

Į Italiją vyksta 89 kariuomenės atstovai, 5 jų artimieji bei 11 KAM darbuotojų. Kelionė turėtų trukti 6 dienas. Aišku viena: pastarieji dalyvaus Italijos ginkluotųjų pajėgų, policijos ir saugumo pajėgų jubiliejiniuose renginiuose, tad laiką, ko gero, leis išties šauniai.

Vizitas į Italiją padės apmąstyti efektyvius gynybinės taktikos variantus?

Šie žmonės, kaip teigiama, gyvens kareivinėse. Nors KAM, užgriebdama įvykiams už akių, tikina neignoruosianti galimų pažeidimų, su autobusu, vežančiu piligrimus, taip sakant, jau „atsimojuota”.

Internautai netyli:

„Svarbu, kad pinigų būtų, o ką su jais daryti – fantazijos nepritrūks”. Ironizuodami sako, jog kartais reikia pasisemti patirties ir įkvėpimo tam, kad apmąstyti efektyvius gynybinės taktikos variantus; svarbiausia, jog turistai spėtų grįžti iki karo. Tuo tarpu likusiems siūlo susiveržti diržus, nes gynyba – svarbiausia. Dalis spėja, jog naujoji Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo pavaldiniams surengė taip vadinamą „cementovkę”. Kiti gi pritaria, esą vien drakono dantų gynybai neužteks – reikia apsišarvuoti maldomis Italijoje.

Žinoma, jog Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžetas buvo patvirtintas Seime 2024 metų gruodžio mėnesį. Biudžeto pajamos siekia 17,98 mlrd. eurų (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), išlaidos – 23,1 mlrd. eurų, o tai yra 12,1 proc. arba beveik 2,5 mlrd. eurų daugiau nei 2024 metais [2]. Planuojama, jog 2025 metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje sieks apie 44 proc. BVP. Vyriausybė 2025 metais planuoja skolintis apie 8,8 mlrd. eurų. Krašto apsaugai tuo tarpu numatyta skirti apie 2,617 mlrd. eurų. Juk, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ne žodžiais, o darbais mes valstybę mylime.