„airBaltic“ tikisi jau šią savaitę gauti 140 mln. eurų finansavimą

Teismas atvėrė kelią 140 mln. eurų finansavimui

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ sulaukė svarbaus postūmio savo finansinio gelbėjimo plane – JAV teismas leido jai iš karto pasinaudoti 140 mln. eurų finansavimu. Šios lėšos turėtų padėti bendrovei išlaikyti įprastą veiklą, kol ji pertvarko savo finansinius įsipareigojimus.

140 mln. eurų yra pirmoji dalis iš iš viso 350 mln. eurų vertės finansavimo paketo. Bendrovė tikisi, kad pirmosios lėšos ją pasieks dar šią savaitę [1].

Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas preliminariai pritarė vadinamajam DIP finansavimui. Tai speciali finansavimo priemonė, taikoma įmonėms, kurios JAV restruktūrizuojasi pagal Bankroto kodekso 11-ąjį skyrių.

Toks sprendimas leidžia „airBaltic“ tęsti veiklą tuo pat metu pertvarkant skolas ir kapitalo struktūrą. Bendrovė galės toliau vykdyti skrydžius, mokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais bei vykdyti įsipareigojimus keleiviams ir verslo partneriams.

350 mln. eurų finansavimo paketą koordinuoja „Strategic Value Partners“. Prie jo prisideda „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir pati „Strategic Value Partners“.

Visa suma bendrovei nebus išmokėta iš karto. Papildomos finansavimo dalys bus prieinamos vėliau, jei „airBaltic“ įvykdys nustatytas sąlygas ir, kai to reikės, gaus tolesnį teismo pritarimą.

Restruktūrizuojant bendrovę veikla nesustos

Bendrovės teigimu, gautos lėšos kartu su pajamomis iš įprastos veiklos bus naudojamos kasdienėms operacijoms bei restruktūrizavimo procesui finansuoti.

Teismas taip pat leido „airBaltic“ vykstant reorganizacijai išlaikyti didžiąją dalį įprastų veiklos procesų. Bendrovė galės mokėti darbuotojams, vykdyti klientams prisiimtus įsipareigojimus, atsiskaityti už po rugsėjo 14 dienos gautas prekes ir paslaugas, mokėti mokesčius, draudimo įmokas bei privalomas rinkliavas.

„Teismo sprendimai yra svarbus pirmasis mūsų finansinės reorganizacijos žingsnis, leidžiantis tęsti veiklą ir kartu vykdyti restruktūrizavimą. DIP finansavimo patvirtinimas suteikia papildomo finansinio stabilumo, kol siekiame sukurti stipresnę ir tvaresnę „airBaltic“, – sakė „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Erno Hildenas.

Bendrovė tuo pat metu tęs derybas su kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Vienas pagrindinių tikslų – pertvarkyti kapitalo struktūrą ir pasiekti tvaresnį veiklos sąnaudų lygį.

Anksčiau E. Hildenas yra nurodęs, kad visas restruktūrizavimo procesas galėtų būti užbaigtas iki 2027 metų vidurio.

Keleiviams pokyčių nežadama

Nors „airBaltic“ pradėjo teismo prižiūrimą finansinį pertvarkymą, keleiviams esminių pokyčių nenumatoma.

Bendrovė tikina, kad suplanuoti skrydžiai bus vykdomi įprastai. Taip pat nesikeis pinigų grąžinimo, kuponų, dovanų kortelių, lojalumo programos taškų ar kompensacijų už bagažą ir paslaugas tvarka.

Keleiviams, jau turintiems „airBaltic“ bilietus, papildomų veiksmų imtis nereikia.

Bendrovė finansinės padėties stabilizavimo veiksmų ėmėsi ir anksčiau. Rugpjūtį obligacijų turėtojai pritarė sprendimams, kurie suteikė „airBaltic“ daugiau lankstumo, įskaitant artimiausių palūkanų mokėjimų kapitalizavimą.

Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės pajamos siekė 779,3 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau nei 2024 metais. Tuo metu grupės nuostoliai sudarė 44,3 mln. eurų ir buvo maždaug 2,7 karto mažesni nei metais anksčiau.

2025 metais „airBaltic“ pervežė apie 5,2 mln. keleivių, arba maždaug 1 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

Didžiausia bendrovės akcininkė tebėra Latvijos valstybė, valdanti 88,37 proc. akcijų. „Lufthansa“ priklauso 10 proc., bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o likusi nedidelė dalis akcijų priklauso kitiems akcininkams.

Lietuva neatmeta galimybės tapti „airBaltic“ akcininke

„airBaltic“ ateities klausimas aptariamas ir politiniu lygmeniu. Lietuva neatmeta galimybės svarstyti investiciją į Latvijos oro bendrovę, jei iš Rygos sulauktų konkretaus pasiūlymo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, kad toks sprendimas būtų vertinamas ne vien finansiniu požiūriu – būtų atsižvelgiama į nacionalinio saugumo interesus, investicijos kainą ir kitus Lietuvai svarbius strateginius projektus.

Latvijoje kartu keliama ir platesnė idėja – stabilizavus „airBaltic“ padėtį ateityje svarstyti bendresnį Baltijos šalių dalyvavimą oro bendrovėje.

Kol kas konkretaus susitarimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nėra, todėl bet kokios diskusijos dėl Lietuvos tapimo akcininke priklausytų nuo būsimo Latvijos pasiūlymo ir jo ekonominio bei strateginio pagrįstumo.