Finansų ministerija pristatė mokestinį projektą: būsto mokestis atitektų į savivaldybių rankas

Pristatytas naujas NT mokesčio modelis: kiek mokėsime už savo būstą?

Finansų ministerija pristatė atnaujintą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, kuris reikšmingai keičia žaidimo taisykles visiems NT savininkams Lietuvoje. Pagal siūlomą tvarką, savivaldybėms būtų suteikta teisė pačioms nustatyti, nuo kokios pirmojo būsto vertės taikyti mokestį. Jei taryba to nepadarytų, automatiškai galiotų riba – 450 tūkst. eurų, iki kurios pagrindinis būstas nebūtų apmokestinamas.

Virš šios sumos gyventojams būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, o bendra mokesčio sistema būtų progresinė: turtui nuo 20 tūkst. iki 600 tūkst. eurų būtų taikomi nuo 0,1 iki 0,5 proc. tarifai, o virš 600 tūkst. eurų – net 1 proc. Tuo tarpu auginantys tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia sulauktų 75 proc. lengvatos. Mažiau nei 5 eurų siekiantis mokestis būtų tiesiog nurašomas [1].

Didesnį finansinį indėlį turės sumokėti komercinio turto savininkai – jiems lieka galioti 0,5–3 proc. tarifas, o papildomas 0,2 proc. mokestis keliaus tiesiai į Gynybos fondą. Tikimasi, kad šis mokestis kasmet surinks apie 60 mln. eurų. Tuo metu apleistas turtas būtų baudžiamas 4 proc. tarifu, o NT vertė būtų perskaičiuojama kas trejus metus. Visa tai – žingsnis į savivaldybių finansinį savarankiškumą ir gynybos stiprinimą.

Visuomenei pateikti pakoreguoti mokesčių pertvarkos pakeitimai

Finansų ministerija pristatė atnaujintą mokesčių paketą, kuris gali įsigalioti nuo 2026 metų. Šie pakeitimai apims gyventojų pajamų mokestį (GPM), nekilnojamojo turto (NT) mokestį, saldintų gėrimų akcizus ir kitus mokesčius. Vyriausybei ir Seimui pritarus, mokesčiai bus taikomi jau nuo kitų metų pradžios.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai leis savivaldybėms pačioms nuspręsti, nuo kokios būsto vertės pradėti taikyti NT mokestį. Pirmas būstas nebus apmokestinamas iki nustatytos vertės, o viršijus ją, taikomi progresiniai tarifai: nuo 0,1 % iki 1 % priklausomai nuo būsto vertės. Pavyzdžiui, būstas iki 450 tūkst. eurų vertės turėtų 50 % lengvatą, o šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taikoma 75 % lengvata.

Gyventojų pajamų mokestis bus taikomas trims pagrindiniams tarifams: 20 % už pajamas iki 83 tūkst. eurų per metus, 25 % už pajamas iki 138 tūkst. eurų ir 32 % už pajamas, viršijančias 138 tūkst. eurų. Tam tikros išmokos, kaip ligos ar motinystės išmokos, bus apmokestinamos mažesniu 15 % tarifu.

Saldintiems gėrimams bus taikomi akcizai, priklausomai nuo cukraus kiekio: gėrimams su daugiau nei 2,5 g cukraus 100 ml bus nustatyti 7,4 ct/l arba 21 ct/l tarifai.

Kiti pokyčiai apims PVM: šildymui ir karštam vandeniui padidės nuo 9 % iki 21 %, knygoms ir neperiodiniams leidiniams PVM bus sumažintas iki 5 %. Pelno mokesčio tarifas taip pat didės nuo 15 % iki 17 %, o ne gyvybės draudimo sutartims bus taikomas 10 % tarifas.

Pagal šią reformą, nuo 2026 metų tikimasi papildomai surinkti apie 250 mln. eurų į biudžetą, o gynybos fondui bus skirta daugiau nei 300 mln. eurų.

Sostinėje nugriaudėjo gausias gyventojų gretas pritraukęs mitingas prieš visuotinį NT mokestį

77.lt primena, kad balandžio pabaigoje į Vilniaus Katedros aikštę suplūdo tūkstančiai žmonių, protestuojančių prieš visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą. Nors policija skelbė apie 4 tūkst. dalyvių, organizatoriai tikina, kad jų buvo gerokai daugiau – čia galėjo sugūžėti net iki 25 tūkstančių asmenų. Protestuotojai pasirašė tūkstančius peticijų, kritikavo politikų tylą ir ypač Remigijų Žemaitaitį, kuris, kaip ir kiti valdantieji, mitinge nepasirodė.

Žmonės baiminasi, kad NT mokestis, taikomas jau nuo 40 tūkst. eurų vertės, taps dar viena našta eiliniams gyventojams. Valdžia ramina, kad mokestis bus nedidelis ir paveiks tik turtingesnius, tačiau protestuotojai sako jais nepasitikintys. Protestas praėjo taikiai, bet paliko aiškią žinutę: visuomenė pasiruošusi ginti savo teises.