Finansų ministerija, VMI, Lietuvos bankas nepritaria PVM mokėtojo ribos didinimui

Jei būtų padidinta PVM mokėtojo riba, į biudžetas prarastų 18 mln. eurų

„Nemuno aušros“ frakcijai siūlant kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokį siūlymą, gaunamos įplaukos į biudžetą sumažėtų apie 18 mln. eurų.

„Prognozuojama, kad valstybės biudžeto netekimai būtų apie 18 mln. eurų dėl to. Galima skaičiuoti, kad kiekvienas 10 tūkst. eurų rėžis, kuriuo keliama, įtakotų apie 12 mln. eurų netekimus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Finansų ministerija neprieštarautų PVM mokėtojo reigstracijos ribos sumažinimui

Pasak viceministro, ministerija nepritaria PVM ribos didinimui ir, atsižvelgdama į Vakarų šalių praktiką, neprieštarautų idėjai ribą sumažinti.

„Daug aukštų pajamų valstybių taiko gerokai mažesnes ribas – apie 10-20 tūkst. eurų. Mūsų kaimynai estai taiko 40 tūkst. eurų, latviai – 50 tūkst. eurų“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

„Ministerijos pozicija būtų, kad tos ribos keisti nereikėtų ir neprieštarautume, jeigu būtų siūlymas ją sumažinti“, – pridūrė jis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė pažymėjo, kad iš 210 tūkst. juridinių asmenų, 84 tūkst. yra PVM mokėtojai, o iš 400 tūkst. veiklą vykdančių fizinių asmenų – PVM moka tik 23 tūkst. Jos teigimu, PVM ribos didinimas jokios problemos neišspręstų, o tik sumažintų mokėtojų skaičių.

„Kadangi nesuprantu, kokią problemą iš tikrųjų sprendžiame arba kokio tikslo siekiame, pagal šios dienos situaciją, priežasties kelti tos ribos nematytume. O į mažinimo pusę – atsižvelgiant į tai, kad reikia pinigų gynybai, matytume“, – teigė E. Janušienė.

VMI viršininkė E. Janušienė siūlo lygiuotis į Skandinavijos šalis?

„Yra klausimas, į ką mes norime lygiuotis? Jeigu žiūrėtume į skandinavus, tai Švedija ribą pakėlė – nuo 3 tūkst. iki 10,5 tūkst. eurų. Suomija – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. Danija išliko toje pačioje riboje – 6,7 tūkst. eurų.“, – pastebi ji.

Parlamentarų planams nepritarimą išsakė ir Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas. Pasak jo, toks sprendimas tik gilintų PVM atotrūkio problemą ir atneštų nuostolius valstybės biudžetui.

„Matome, kad ties 45 tūkst. eurų neproporcingai padidėja įmonių dalis, kurios deklaruoja apyvartą kaip neviršijančią šios sumos. (...) Reiktų ieškoti kitų, gudresnių priemonių kaip PVM administravimą palengvinti smulkiajam verslui, bet nesiimti PVM ribos didinimo, nes manome, kad tai atneš nuostolius biudžetui“, – aiškino V. Tuzikas.

PVM atotrūkis nuo 2023 metų Lietuvoje paaugo

LB atstovo teigimu, naujausios analizės rodo, kad PVM atotrūkis nuo 2023 metų Lietuvoje reikšmingai paaugo.

„Netrumpą laiką mūsų PVM atotrūkis mažėjo, bet preliminarūs Europos Komisijos vertinimai rodo, kad 2023 m. jis gana reikšmingai pašoko. Net jau nekeisdami ribos turime PVM atotrūkio padidėjimą“, – teigė jis.

Komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, nuo gegužės įsigaliojus išmaniajai kasos aparatų sistemai, VMI turės daugiau informacijos apie PVM atotrūkį.

„Įvedus visų kasos aparatų tiesioginį ryšį su mokesčių inspekcija, galėsime po pusmečio pamatyti, kokį turime vaizdą“, – sakė jis.

77 primena, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sausį pranešė apie siūlymą kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą iki 60 tūkst. eurų. Toks pakeitimas, anot jo, reikalingas norint užtikrinti mažųjų verslų galimybę konkuruoti.

„Bendra ekonominė situacija ir infliacija paskatino Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ narius inicijuoti PVM įstatymo pakeitimą – siūloma PVM kartelę pakelti iki 60 tūkst. eurų“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė R. Žemaitaitis.

45 tūkst. eurų siekianti PVM mokėtojo riba buvo nustatyta 2015 m. Anot VMI, bendrovės tampa PVM mokėtojais, jei jų gautas atlygis už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas viršija šią sumą. Tokia tvarka taikoma ir gaunant atlygį ne pinigais, bet prekėmis ir paslaugomis ar išrašytuose dokumentuose pateikus apskaitą viršijančią šią ribą, bet dar negavus atlygio.

Parengta remiantis elta.