Frazės „būtų gerai, kad mus biškį papultų“ autoriui J. Ohmanui įteiktas valstybinis apdovanojimas

Iš prezidentūros apdovanojimą už indėlį ginant Lietuvos ir Ukrainos laisvę gavo J. Ohmanas

Liepos 6-oji – Valstybės diena, kai minime ne tik Mindaugo karūnavimą, bet ir šiuolaikinės Lietuvos kūrėjus. Šia proga Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūros Baltojoje salėje pagerbė 71 asmenį iš Lietuvos ir užsienio, kurių darbai garsina Lietuvą, stiprina jos saugumą, kultūrą ir tarptautinį autoritetą, tarp kurių – ir kontroversiškas paramos fondo Ukrainai „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Tarp apdovanotųjų – įvairių sričių profesionalai: mokslininkai, karininkai, kultūros, švietimo, visuomenės veikėjai ir ištikimi Lietuvos draugai iš kitų šalių [1].

Ypatingas dėmesys skirtas ir keturiems JAV kariams, žuvusiems Lietuvoje vykdant tarnybines pareigas – jų artimiesiems Prezidentas pabrėžė, kad šių žmonių auka niekada nebus pamiršta.

Tarp iškiliausių apdovanojimų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, kuris skirtas ir Jonui Axeliui Oehmanui – žurnalistui, vertėjui, visuomenės aktyvistui. Jo veikla ne kartą įrodė, kad žodis gali tapti galingu ginklu ginant tiek Lietuvos, tiek Ukrainos laisvę. Oehmanas yra gerai žinomas dėl savo aktyvios paramos Ukrainai ir nuoseklios pozicijos ginant demokratijos vertybes.

Šalies vadovas akcentavo, kad visi šie žmonės – nuo karininkų iki mokslininkų, nuo menininkų iki paprastų piliečių – yra tie, kurie kuria šiuolaikinę Lietuvą, stiprina mūsų tautinę tapatybę ir vienybę.

„Kiekvieno iš jūsų darbai – tai gyvas įrodymas, kad esame drąsi, kūrybinga ir moderni valstybė“, – kalbėjo Prezidentas.

Tarp apdovanotųjų ir daugybė kitų žinomų pavardžių: lazerinių technologijų pradininkas Gediminas Račiukaitis, švietimo lyderis Raimondas Dambrauskas, fotomenininkas Romualdas Požerskis, bei pasaulyje Lietuvą garsinantys mokslininkai ir kultūros atstovai.

Šventės metu Prezidentas linkėjo visiems vienybės, stiprybės ir neblėstančio įkvėpimo kurti Lietuvą, kurią galėtume didžiuodamiesi perduoti ateities kartoms.

Ar tikrai Lietuvai būtų gerai, jei mus „truputį papultų“ Rusija?

Šiandien Jonas Ohmanas pristatomas kaip vienas įtakingiausių Lietuvos visuomenininkų, aktyvus paramos Ukrainai organizatorius, žiniasklaidos veidas, pasisakantis geopolitinėmis temomis. Tačiau daliai visuomenės jo pasisakymai atrodo prieštaringi.

Štai pernai metais aktyvus paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą pareiškimu, kad, jo nuomone, nedidelis Rusijos puolimas galėtų Lietuvai būti net naudingas.

„Ne vieną kartą esu pasakęs tiesiog, kad man net atrodo, šis skamba truputį gal dramatiškai, bet būtų gerai, gi, kad Rusija mus biškį papultų. Nu, kažkur ten truputį taip jau. Ir parodyt tiesiog, kas yra kas“, – sakė Ohmanas interviu, komentuodamas Lietuvos saugumo situaciją ir politinę sistemą.

Pasak jo, tikras pavojus išryškintų, kokia iš tiesų yra Lietuvos valdžios parengtis ir gebėjimas veikti krizinėse situacijose. Ohmanas kritikavo biurokratiją, neveiklumą ir politikų nenorą rizikuoti, todėl esą toks sukrėtimas priverstų sistemą keistis.

Šie žodžiai sukėlė šoką daliai visuomenės, ypač atsižvelgiant į didėjantį karinio konflikto pavojų regione. Kai kuriems gali pasirodyti paradoksalu, kad žmogus, aktyviai remiantis Ukrainą, viešai svarsto apie tai, kaip hipotetinė Rusijos agresija Lietuvai galėtų išryškinti sistemos trūkumus ir tuo, jo vertinimu, galbūt būtų naudinga Lietuvos valstybei.

Ohmanas: Lietuva – „provincija“, kuri stebuklingai išliko

Tuo tarpu dar 2014 metais Ohmanas viešai sakė, kad Lietuva yra „unikali teritorija“, kuri „pagal idėją turėtų būti kažkieno provincija – Lenkijos, Rusijos ar kitos šalies“. Jo žodžiais, stebuklas, kad Lietuva apskritai išliko.

„Pagal idėją, Lietuva turėtų būti provincija. Stebuklas, kad esate. Ir XX amžiuje, ir platesniame istoriniame kontekste“, – kalbėjo tuomet švedas, turintis Lietuvos pilietybę.

Bet tai nebuvo vienintelė karti pastaba. Dar 2009-aisiais jis pasakė: „Lietuva yra kaimų kaimas. Bet fainas kaimas.“ Nors vėliau jis pridėjo, kad reikia „suvalgyti praeities šūdų kibirą“ ir judėti į priekį, žodžiai apie provinciją ir kaimą liko įsirėžę atmintyje.

Paradoksalu, kad žmogus, kuris viešai svarstė apie Lietuvą kaip apie „kaimų kaimą“ ir „provinciją“, šiandien pats formuoja viešąją nuomonę ir laikomas vienu įtakingiausių šalyje.