G-7 lyderiai Rusiją ir Kiniją laiko didžiausia grėsme pasaulio taikai

G-7 viešai sukritikavo Rusijos ir Kinijos agresyvią politiką

Praėjusį savaitgalį vykusiame septynių galingiausių pasaulio demokratijų lyderių susitikime Hirošimoje, Japonijoje griežtai pasmerkė didėjančią Kinijos ir Rusijos karinę bei ekonominę grėsmę pasaulio saugumui.

G-7 aukščiausiojo lygio susitikimo metu, pasaulio lyderiai atvirai kritikavo Kiniją dėl jos naudojamos „ekonominės prievartos“, Pietų Kinijos jūros militarizavimo ir „planų pakenkti demokratinių institucijų vientisumui ir ekonominiam klestėjimui“ [1]. Tuo tarpu Rusijai didžiausia kritika teko dėl jau penkiolika mėnesių trunkančios agresijos prieš Ukrainą.

Po viešos kritikos Kinija ir Rusijai, G-7 lyderiai pristatė „Ekonominės prievartos koordinavimo platformą“, kuri bus skirta kovoti su „baudžiamosios prekybos praktikos naudojimu siekiant politinių tikslų“. G-7 lyderiai teigia, kad ši sistema padidins grupės kolektyvinį pasirengimą ir atgrasymą.

„Šios ekonominio saugumo priemonės apims veiksmus, skirtus mūsų tiekimo grandinių atsparumui didinti. Jos taip pat apims jautrių technologijų apsaugos veiksmus, pavyzdžiui, eksporto kontrolę ir investicijas“, – naują priemonę komentavo Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas [2].

Kinija laikoma didžiausiu iššūkiu pasaulinei taikai

Tuo tarpu G-7 susitikime dalyvavęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rišis Sunakas atvirai pareiškė, kad būtent Kinija kelia didžiausią iššūkį pasaulio saugumui ir gerovei.

„Kinija kelia didžiausią mūsų amžiaus iššūkį pasaulio saugumui ir klestėjimui. Jie vis labiau telkiasi namuose ir vis labiau įsitvirtina užsienyje“, – teigė R. Sunakas [3].

Tačiau nepaisant išsakytos kritikos, R. Sunakas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir kitos G-7 šalys sieks bendro požiūrio į Kinijos keliamų iššūkių mažinimą ir akcentavo, kad nesirengia visiškai atsiriboti nuo šios šalies.

„Visa tai susiję su rizikos mažinimu, o ne su atsiskyrimu. Kartu su G-7 kolegomis imamės veiksmų, kad neleistume Kinijai naudotis ekonomine prievarta kišantis į kitų šalių suverenius reikalus“, – sako R. Sunakas.

Tokie britų premjero pareiškimai paskelbti po to, kai anksčiau praėjusią savaitę R. Sunako pirmtakė, buvusi premjerė Liz Truss apsilankė Taivane ir tapo įtakingiausia Jungtinės Karalystės politike, surengusia tokį vizitą.

Viešėdama Taivane L. Truss teigė, kad Vakarai neturėtų nuolaidžiauti ir taikytis prie Kinijos politikos Taivano klausimu. L. Truss jau anksčiau teigė, kad nepritaria R. Sunako požiūriui į Kiniją, pagal kurį siekiama su šia šalimi išsaugoti ryšius tokiose srityse kaip prekyba ir klimato kaita.

Kinija ir Rusija užsipuolė Vakarus, skubiai rengia dvišales derybas

Po G-7 šalių kritikos Rusijai ir Kinijai dėl šių šalių demonstruojamo agresyvumo, Kinijos užsienio reikalų ministerija pateikė savo atsaką. Ministerijos atstovas spaudai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad G-7 šalys „dalijasi teiginiais apie taiką ir klestintį pasaulį, tačiau pačios trukdo tarptautinei taikai, kenkia regioniniam stabilumui ir stabdo kitų šalių vystymąsi“. Kinija taip pat paragino kitas G-7 šalis netapti JAV ekonominės prievartos bendrininkais.

„Masinės vienašalės sankcijos ir veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti pramonės ir tiekimo grandines, paverčia JAV tikru prievartautoju, kuris politizuoja ir ginkluoja ekonominius ir prekybos santykius. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta ir nepripažins G-7 dominuojamų Vakarų taisyklių, kuriomis siekiama padalyti pasaulį pagal ideologijas ir vertybes“, – teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime [4].

Kritikos G-7 šalims nepagailėjo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris pareiškė, kad G-7 valstybės „mėgaujasi savo didybe, kurdamos darbotvarkę, kuria siekiama sustabdyti Rusiją ir Kiniją“.

„Užduotis buvo išsakyta garsiai ir atvirai. Tai yra nugalėti Rusiją mūšio lauke, bet tuo neapsiriboti, o pašalinti ją kaip geopolitinę konkurentę. Pažvelkite į sprendimus, kurie šiandien svarstomi ir priimami Hirošimoje vykstančiame G-7 viršūnių susitikime ir kuriais siekiama dvigubo Rusijos ir Kinijos sulaikymo“, – piktinosi S. Lavrovas.

O netrukus po tokių Rusijos ir Kinijos pasipiktinimo pareiškimų paaiškėjo, kad šios dvi šalys pirmadienį surengs netikėtas dvišales derybas. Apie tai pranešė pats Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, kuris bendraus Kinijos komunistų partijos Politinio biuro nariu Chen Wenqing, atsakingu už teisės ir žvalgybos reikalus [5].

Po G-7 susitikimo metu paskelbtų pažadų Ukrainai, D. Trumpo kritika J. Bidenui

G-7 susitikimo metu JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, jog rems partnerių iš Vakarų iniciatyvą teikti Ukrainai modernius naikintuvus, net ir JAV gamintus, itin pažangius „F-16“. Tiesa, pati Amerika tiesiogiai Ukrainai naikintuvų perduoti ir toliau neplanuoja.

Tačiau toks politikos pokytis itin papiktino buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris jau spėjo pažerti kritikos savo įpėdinio administracijai. D. Trumpo teigimu, JAV sprendimas dėl vakarietiškų naikintuvų tiekimo Ukrainai artina pasaulį prie branduolinio karo slenksčio.

„J. Bidenas toliau artina pasaulį prie branduolinio karo. Aš vienintelis esu kandidatas, galintis užkirsti kelią trečiajam pasauliniam karui. Aš nutrauksiu žudymą ir kraujo praliejimą ir atnešiu taiką Europai ir pasauliui!“, – „Truth Social“ platformoje skelbė D. Trumpas [6].

D. Trumpas teigia, kad šiuo metu net patys demokratai pripažįsta, jog V. Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą, jei D. Trumpas vis dar būtų prezidentas. Tai nėra pirmas kartas, kai D. Trumpas teigia, kad jo vadovavimas gali padėti išgelbėti pasaulį ir JAV nuo pražūtingo scenarijaus.

Kovo mėnesį dalyvaudamas rinkimų kampanijos renginyje Davenporte, Ajovos valstijoje, D. Trumpas taip pat kalbėjo, kad jis yra vienintelis kandidatas, galintis užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui. Jis taip pat tvirtino, kad gali baigti karą per 24 valandas.

Rusijoje bręsta politinės permainos: J. Prigožinas ketina dalyvauti prezidento rinkimuose

Tuo tarpu pačioje Rusijoje galimai bręsta milžiniški politiniai pokyčiai. Privačios karinės grupės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas neseniai galimai užsiminė apie savo ketinimus tapti Rusijos prezidentu.

Kovo mėnesį J. Prigožinas davė interviu valstybės kontroliuojamoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms „Russia Today“, „RIA Novosti“ ir savo paties įkurtai Federalinei naujienų agentūrai RIAFAN [7].

Interviu metu J. Prigožinas atvirai peikė Rusijos karinę vadovybę, kaltindamas ją biurokratija ir sąmoningu šaudmenų nesuteikimu. Kritikuodamas Rusijos kariuomenės vadus, J. Prigožinas užsiminė, kad jis pats daug labiau tinka karo vado vaidmeniui, gyrėsi savo strategiškumu ir didžiule verslo patirtimi.

Dalis užsienio ekspertų mano, kad šis J. Prigožino interviu yra savita rinkiminės prezidento kampanijos dalis. Pati interviu metu naudota retorika ir stilistika akivaizdžiai primena Vladimirą Putiną – J. Priogožinas kalbėjo apie praeitį, minėjo Vladimirą Leniną, o interviu metu sau įprastą karinę aprangą iškeitė į marškinius.

Atsižvelgiant į tai, kad be Rusijos vyriausybės sutikimo „RIA Novosti“ ir „Russia Today“ niekada nebūtų suteikusios auditorijos J. Prigožinui, daugėja manančių, kad šio veikėjo planai yra tiesiogiai suderinti su V. Putinu. Nors pastarasis viešai neigia draugystę su J. Prigožinu, jų pažintis tęsiasi mažiausiai du dešimtmečius.

Kiti Rusijos prezidento rinkimai numatyti 2024 m. kovo 17 d. Nors V. Putinas vėl gali kandidatuoti, taip pat negalima atmesti scenarijaus, kad jis šiuo metu iš tiesų renkasi, kam perduos valdžią.