G. Meloni: burkos ir nikabai viešose vietose užtrauks baudas

Naujasis įstatymo projektas siūlo baudas už veido dengimą mokyklose, parduotuvėse ir įstaigose

Italijos premjerė Giorgia Meloni inicijavo įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti burkų ir nikabų dėvėjimą viešose vietose visoje Italijoje. Jos vadovaujama partija „Italijos broliai“ parlamente pateikė įstatymo projektą, numatantį baudas nuo 260 iki 2 600 eurų tiems, kurie dengia veidą mokyklose, universitetuose, parduotuvėse ir biuruose [1].

Šis pasiūlymas pristatytas kaip kovos su „islamo separatizmu“ priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią religinio ekstremizmo plitimui ir neapykantos skatinimui.

G. Meloni koalicija parlamente turi stiprią daugumą, todėl įstatymo priėmimas laikomas labai tikėtinu, nors tiksli balsavimo data kol kas nėra paskelbta.

Įstatyme – griežtesnės bausmės priverstinėms santuokoms ir finansų skaidrumas

Be burkų draudimo, siūlomas įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už taip vadinamus „nekaltybės testus“, o priverstinės santuokos, kuriose naudojamas religinis spaudimas, būtų traktuojamos kaip nusikaltimas.

Dar viena svarbi naujovė – griežtesni reikalavimai religinėms organizacijoms, kurios nėra pasirašiusios oficialių susitarimų su Italijos valstybe. Tokios organizacijos, įskaitant musulmonų bendruomenes, privalėtų viešai deklaruoti visus finansavimo šaltinius. Bus užtikrinta, kad finansai neteiktų grėsmės valstybinei saugai.

Tai reikšmingas žingsnis valdant ne tik religinį, bet ir kultūrinį saugumą Italijoje, kurio, pasak G. Meloni šalininkų, ilgą laiką trūko.

Italija seka kitų šalių pavyzdžiu

Panašūs draudimai jau galioja kai kuriose Italijos regionuose – pavyzdžiui, Lombardijoje nuo 2015 m. draudžiama įeiti į viešuosius pastatus su uždengtu veidu. Šiais metais Meloni koalicijos partnerė, partija „Lyga“, taip pat pateikė ribotesnį įstatymo projektą dėl veido dengimo, bet ar jis bus sujungtas su naujuoju Meloni siūlymu – kol kas neaišku.

Panašūs įstatymai jau galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje, Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje ir dar daugiau kaip 20 šalių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad tokie draudimai nepažeidžia žmogaus teisių, jei jų tikslas – saugoti visuomenės darną ir viešąją tvarką.

Tuo metu pati Meloni šią savaitę pareiškė, kad ji ir dar du ministrai buvo apskųsti Tarptautiniam baudžiamajam teismui dėl tariamos kaltės dėl karo veiksmų Gazos Ruože. „Nemanau, kad istorijoje buvo kitas panašus atvejis“, – sakė ji. Italijoje tuo metu vyko masinės demonstracijos, nukreiptos prieš Izraelio veiksmus Gazos ruože, o kritikos teko ir pačiai premjerei.

Nepaisant to, Meloni išlieka viena įtakingiausių Europos lyderių, o jos pastangos stiprinti Italijos saugumą ir tapatybę toliau sulaukia tvirtos paramos tarp jos rinkėjų.