G. Nausėda: užsienio politikoje „saviveikla“, nepaprastosios padėties nereikia, kol neišnaudotos kitos priemonės

Nepaprastosios padėties dar nereikia, kol nėra išnaudoti ir kiti rezervai

Prezidentas Gitanas Nausėda nugriovė tylos sieną - prakalbo apie tai, kad kol kas šalyje nėra būtinybės įvesti nepaprastąją padėtį. Pasak Prezidento, vidaus reikalų sistema dar nėra išnaudojusi viso vidaus reikalų rezervo, kad problemos būtų sprendžiamos, o nepaprastoji padėtis esą turėtų būti įvedama tik kraštutiniu atveju.

Šalies vadovas taip pat pažėrė kritikos ir valdžios veiksmams siekiant suvaldyti migrantų krizę, mat veikiama buvo ne komunikuojant su vietos bendruomenėmis, o priimant savavališkus sprendimus ir kalbant „iš jėgos pozicijų“: [2]

„Šiandien mums reikia sutarimo, kalbėjimosi su savivaldybėmis, ir aš manau, kad konfliktai, kurie paaštrėjo, yra iš dalies, kad pačioje pradžioje buvo kalbama iš jėgos pozicijų, kad sprendimai priimti ir tereikia su jais susitaikyti. Žinoma, kad tai bendruomenes nuteikia atitinkamai, todėl aš už dialogą pirmiausia su savivaldybėmis“, - teigė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad jau sutarė su šalies premjere I. Šimonyte dėl visų politinių bei parlamentinių partijų vadovų šaukimo į Prezidentūrą, kad būtų pasitarta atitinkamais klausimais: [2]

Susitarti dėl tų užsienio politikos principų, kuriuos Lietuva išpažino trisdešimt metų ir kurių laikysis toliau. Nes tai, kas vyksta pastaruoju metu, primena šiokį tokį, na, sakyčiau saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą arba mėginimą kalbėti apie tai ir tai yra visiškai nepriimtina, - pabrėžė G. Nausėda.

Kalbant apie nepaprastąją padėtį, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys jau pranešė, kad tokios padėties įvedimo atveju, kariai jau yra pasirengę vykdyti užduotis. [1]

A. Veryga pažėrė kritikos valdantiesiems: panašu į puikybės diktuojamą elgesį

Netrukus pasireiškė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Politiko teigimu, dabartiniai valdantieji išties nesuvokia situacijos rimtumo ir dar siekia supriešinti žmones. A. Veryga pateikė paprastą Lietuvos užsienio politikos pozicijos palyginimą, kai vienu atveju įsiveliama į konfliktą siekiant padaryti „tvarką“ ir galiausiai „gaunama į dantis“, o kitu atveju - konfliktas išvengiamas, o apie viešosios tvarkos pažeidimus pranešama atsakingoms institucijoms.

Tai puikiai dabartinę Lietuvos užsienio politiką iliustruojantis pavyzdys iš kasdienio gyvenimo - juk kuo „mažesnis“ esi, tuo labiau esi priklausomas nuo kitų: „Kai kas iš mano FB draugų komentaruose rašo, kad yra puiku laikytis „kietai“ Kinijos, Baltarusijos, Vengrijos, Irako ir pan. atžvilgiu. Svarbu „nekeliaklūpsčiauti“. Tai aišku, kai esi toks „galingas“, tai gali nekreipti dėmesio į nieką. Net į tai, į ką dėmesį kreipia ir daug galingesnės šalys“, - savo feisbuko paskyroje rašė politikas.

Anot A. Verygos, šiuo atveju buvo pasielgta neapdariai, mat prieš priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta į Lietuvos gyventojų interesus bei saugumą.

KT ekspertų teigimu, nepaprastajai padėčiai pagrindo kol kas nėra

Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informavo apie galimybę Vyriausybei pasiūlyti svarstyti dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio savivaldybėse. Tačiau Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius mano, jog tokio pagrindo kol kas nėra, mat kol kas profesorius nepastebintis, kad migrantai keltų pavojų Lietuvos demokratinei santvarkai. Tačiau, anot V. Sinkevičiaus, norint įvesti nepaprastąją padėtį, grėsmė turi būti reali arba „ji turi būti prie pat slenksčio“. [3]

Kitaip tariant, V. Sinkevičius realią grėsmę apibūdina kaip prasidedančias riaušes, fizinius migrantų susirėmimus su pareigūnais ar gyventojais, plėšikavimais. Profesorius taip pat pabrėžė, kad paskelbta nepaprastoji padėtis situacijos šalyje iš esmės ir nepakeistų: [3]

Nepaprastoji padėtis situacijos šiuo atveju nekeičia visiškai: jeigu migrantai patenka į Lietuvos teritoriją, taikomos įprastos procedūros, tai nereiškia, kad tu gali juos atgal išstumti į Baltarusijos teritoriją, nes ten bus Baltarusijos pasieniečiai ir neįleis jų (...). Teisiškai, nepaprastosios padėties įvedimas nieko nepakeičia, tik leidžia sustiprinti sienos apsaugą, kad jie nepatektų į Lietuvą, - pažymėjo V. Sinkevičius.

Vis dėlto, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas mano, jog su neteisėta migracija gali kilti grėsmė ir konstitucinei santvarkai, mat iš dalies protestuotojų ir Baltarusijos pusės girdimos kalbos apie siekius pakeisti Lietuvos Vyriausybę.

D. Žalimas taipogi įvardino, kad grėsmė visuomenės rimčiai yra reali tiek iš migrantų, tiek iš gyventojų pusės: [3] „Panašu į tai, kad tam tikrose vietose, kur tie migrantai galėtų būti apgyvendinti, tokia grėsmė yra visiškai reali, iš abiejų pusių. Šiuo atveju ir migrantų kontrolė galėtų būti didesnio laipsnio (...), nes ko gero ten įvairių nusikalstamų struktūrų taip pat gali atsirasti“.

Buvęs KT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įvedus nepaprastąją padėtį, teisėtai būtų galima sulaikyti visus migrantus be teismo sprendimo. Taipogi visiškai uždaryti valstybės sieną ir atsisakyti priimti net ir tuos, kurie teigia, kad ieško prieglobsčio. Tad nepaprastosios padėties atveju sulaikyti neteisėtai valstybės sieną kirtę migrantai, pasak D. Žalimo, visą šios padėties laikotarpį būtų laikomi specialiame centre, pažymi „BNS“.