G. Paluckas reikalauja „Ignitis“ atsakomybės dėl išleistų 50 milijonų eurų

Neįgyvendintas projektas – milijardinė našta ant vartotojų pečių

Lietuvos jūrinės energetikos ambicijos, kadaise skambiai pristatytos kaip kelias į energetinę nepriklausomybę, virsta skaudžiu pamokų rinkiniu. Premjeras Gintautas Paluckas, reaguodamas į buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio klausimą apie pirmojo jūrinio vėjo parko likimą, atvirai pripažino: projektas stovi ant finansinio ir strateginio fiasko slenksčio. „Ignitis grupė“, išleidusi 50 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų, nesugebėjo užtikrinti jo įgyvendinimo, o atsakomybės našta, anot G. Palucko, neturi būti permetama ant Lietuvos elektros vartotojų pečių.

„Mes negalime palikti ateičiai kaštų ir naudos, juos reikia suskaičiuoti ir sumodeliuoti dabar, nes mes kalbam apie milijardus. Jeigu suklysime modeliuodami, tuos milijardus mūsų visi elektros vartotojai už kiekvieną kilovatvalandę ir sumokės“, – Seime kalbėjo Paluckas, pabrėždamas būtinybę subalansuoti projektų kaštus ir naudą. [1]

Jo teigimu, dabartinis Vyriausybės siūlomas modelis yra neutralus – jis neapkraus vartotojų papildomais mokesčiais. Tačiau pirmojo parko situacija kelia rimtą susirūpinimą:

„Jis neįgyvendinamas ne todėl, jog trūksta politinės valios, o todėl, kad neapsimoka įgyvendinti. Įmonė prisiėmė atsakomybę, išleido 50 milijonų eurų ir kažkas bus už tai atsakingas.“

A. Skardžius: kas atsakys už jūrinės energetikos fiasko?

Seimo narys Artūras Skardžius, komentuodamas situaciją, negailėjo kritikos nei „Ignitis grupei“, nei ankstesnei Vyriausybei, kuriai vadovaujant projektas buvo pradėtas.

„Milijoniniai nuostoliai ir neįgyvendinami projektai: kas atsakys už jūrinės energetikos fiasko?“ – retoriškai klausė jis, pabrėždamas, kad „buvusi Vyriausybė ir tuometinis energetikos ministras D. Kreivys skelbė ambicingus planus, tačiau, kaip matome, jie buvo grindžiami ne realiais ekonominiais skaičiavimais, o politinėmis ambicijomis.“

Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad projekto nesėkmė nėra vien techninis ar rinkos sąlygų klausimas – tai sisteminio planavimo ir rizikų vertinimo trūkumo pasekmė.

„Ar buvo tinkamai įvertinta rinkos situacija, galimos rizikos, finansavimo šaltiniai? Akivaizdu, kad ne“, – teigė jis, pridurdamas, kad dabar visa atsakomybė greičiausiai guls ant „Ignitis grupės“ vadovo pečių, „kuris uoliai tenkino ministro D. Kreivio užgaidas.“

G. Paluckas taip pat pabrėžė, kad projekto bėdos nesusijusios su jūrinėmis jungtimis ar kitais infrastruktūriniais veiksniais, kaip galėtų mėginti aiškinti kritikai. „Yra susiję su partneriais, kurie ėjo į projektą, yra susiję su kitais dalykais“, – sakė jis, atvirai pripažindamas, kad „Ignitis grupės“ dalyvavimas buvo „nepasverta, nepaskaičiuota rizika“. Premjeras užsiminė, kad įmonė, jau investavusi 50 milijonų eurų į dugno tyrimus ir komandos formavimą, mėgina perkelti atsakomybę ant vartotojų, dalyvaudama antrame etape ir ieškodama naujų veikimo schemų. „Tai nepriimtina“, – griežtai nukirto jis.

Tiek premjeras, tiek A. Skardžius sutaria – už šią situaciją turi atsakyti tie, kas priėmė sprendimus

„50 milijonų eurų yra išleista, investuojant į dugno tyrimus, į kitus dalykus, suburiant komandą. Apie įgyvendinimą, jo atidėjimą penkiems metams Vyriausybė buvo informuota“, – teigė Palucka.

Jis pabrėžė, kad „Ignitis grupė“, kaip listinguota įmonė, turėjo informuoti rinką, tačiau tai nekeičia fakto, kad pirminis rizikų neįvertinimas buvo esminė klaida. Jo įsitikinimu, „atsakingi bus dėl patirtų sąnaudų ir neįgyvendinimo“.

A. Skardžius savo ruožtu ragina ne tik „Ignitis grupės“ vadovybę, bet ir buvusią politinę valdžią prisiimti atsakomybę už tai, kas, jo žodžiais, tapo „jūrinės energetikos fiasko“.

„Dabar matome, kaip politinės ambicijos virsta milijoniniais nuostoliais, o vartotojai lieka kraštutiniai“, – apgailestavo jis.

Ši situacija kelia platesnius klausimų apie Lietuvos energetikos strategiją ir valstybės valdomų įmonių sprendimų skaidrumą. Jei milijardiniai projektai žlunga dėl neapgalvotų rizikų, o kaštus tenka dengti vartotojams, ar galime kalbėti apie atsakingą ir tvarią energetikos politiką? G. Palucko ir A. Skardžiaus pozicija aiški: kaltų reikia ieškoti ne tarp eilinių piliečių, o tarp tų, kas šį chaosą sukėlė.