G. Sarafinas: nemaloni staigmena birželį - mokyklose prognozuojama krizė

Birželį mokyklų laukia kolapsas: visi atsiskaitymai tiesiog sumesti į vieną mėnesį

Rugsėjis tik prasidėjo, o ateinančią vasarą šalies švietimo sistemoje jau prognozuojamas kolapsas, mat ant bedugnės krašto atsidūrusi sistema taip buvo sudėliota, jog visi mokinių atsiskaitymai nugulė į... vieną mėnesį. O štai už sprendimus atsakingi asmenys miega ramiai – visai kaip ir sveikatos apsaugos ministerijoje dirbantys ir jau pasirūpinę papildomu sveikatos draudimu – šie savo atžalas veda į geriausias Lietuvos mokyklas.

Tėvų ir abiturientų pamėgtą žurnalą „Reitingai“ leidžiantis švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas netuščiažodžiaudamas rėžia, kad nors nauji mokslo metai tik prasidėjo, tačiau jų pabaigoje bus baisu – ir tėvams, ir mokiniams.

Štai, pasirodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskutinį mokslo mėnesį – birželį – suplanavusi visus egzaminus bei tarpinius atsiskaitymus.

„Nežinau, koks čia Saliamonas turėtų ateiti ir viską sutvarkyti, kiek yra pridaryta problemų“, – rėžė G. Sarafinas [1].

Pasak eksperto, šiuo metu kalbame apie švietime jau vykstančias svarbias vidurinio ugdymo ir tinklo reformas, o ŠMSM teigimu, 11-12 klasėse turi būti po 21 mokinį.

„Švietimo sistema inicijavo reformą, kad vaikai, kurie dešimtoje klasėje neišlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo keturiais balais ar daugiau, negalės tęsti mokymosi. Čia jau nebėra juokinga – tai yra absurdas“, – pridūrė švietimo ekspertas.

Švietimo ministerija nesuinteresuota dalintis su visuomene svarbiausiais ugdymo sistemos rodikliais

G. Sarafinas neslėpė, kad nepaisant chaoso švietimo sistemoje, ŠMSM sąmyšio tikrai nepalengvina, mat pati ministerija nori teikti kuo mažiau duomenų visuomenei ir šeimoms, kad šios kuo mažiau žinotų. Štai ir taip daugelis duomenų – viešai neprieinami.

O kaip Lietuvoje jau įprasta, švietimo ministerijos vadovybėje dirbančių asmenų atžalos lanko toli gražu ne mokyklas „prie namų“, kaip dabar neva norima įrodyti, kad visos mokyklos teikia kokybišką ugdymą ir yra vienodai geros, o dažnai lanko privačias mokyklas, taikančias visai kitokią ugdymo sistemą.

Tokią tendenciją jau pastebėjo ir 77, mėginęs iš ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) gauti informacijos apie tai, kiek kainuoja nemokamas mokslas Lietuvoje, taip pat, koks finansavimas kasmet skiriamas tiek privačioms, tiek valstybinėms ugdymo įstaigoms, tačiau taip informacijos ir nesulaukęs, mat ji viešai neprieinama. Bet šią situaciją nagrinėsime kiek vėliau.

Nepaisant to, dar prieš kelerius metus premjerė Ingrida Šimonytė žadėjusi, kad esminiai dabartinės Vyriausybės principai – tai atskaitomybė, reputacija, skaidrumas bei atvirumas [2].

Ekstremali padėtis švietimo sistemoje – kai kuriose mokyklose rugsėjis – be kai kurių mokytojų

Tačiau į vieną mėnesį suplakti visi įmanomi atsiskaitymai – dar ne pati blogiausia dalis. Prie tragedijos visą sistemą privesti gali tai, kad šių mokinių paprasčiausiai nebus kam paruošti tokiam intensyviam birželiui.

Dar prieš rugsėjį buvo skaičiuojama, kad šalyje šiuo metu trūksta daugiau nei pusės tūkstančio mokytojų, o labiausiai – lietuvių kalbos ir matematikos.

Gero nežada ir tai, kad artimiausiu metu tokių pedagogų ir nebus, mat į kai kurias specialybes net nestojama apskritai. Ir greitai į prarają nugrims chemijos, matematikos bei fizikos mokslai. Arba juos teks dėstyti patiems tėveliams.

Ir tai – dar ne viskas. Valstybinėse mokyklose, pasirodo, ne tik mokytojų, bet ir pagrindinės mokymo medžiagos – t. y. vadovėlių, trūksta. Dėl šios priežasties švietimo ministerija sumanė vaikus pratinti prie naujųjų technologijų ir visą reikiamą informaciją jiems išdėstyti elektroninėje erdvėje.

Lyg to dar būtų maža, net ir už nemokamą mokslą be mokytojų ir vadovėlių Lietuvoje tenka nemenkai susimokėti. 77 apskaičiavo, kad suruošti mokiniui į mokyklą šiemet gali prireikti ir visų 500 eurų. Gal tuomet tikrai vertėtų apsvarstyti galimybes atžalas leisti į privačias mokyklas, kur bent žinoma, už ką mokama?

Primename, kad nepaisant griūvančios švietimo sistemos, Lietuva be nuolatinio švietimo ministro prabuvo kiek daugiau nei tris mėnesius, kai iš pareigų pasitraukė ministro pareigas iš Jurgitos Šiugždinienės po „čekiukų“ skandalo perėmęs Gintautas Jakštas.

Tik birželio pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda užleido švietimo ministro kėdę naujajai ministerijos vadovei – konservatorių frakcijos seime seniūnės pareigas ėjusiai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei [3].