G. Skaistė dėl prastų kelių siūlo kreiptis į Kalėdų senelį

Lietuvos kelių būklė apverktina, tačiau lėšų problemai spręsti skirti nežadama

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie tragišką šalies kelių ir tiltų būklę. Tiltai griūva tiesiog mūsų visų akyse, o apie nepravažiuojamus kelius kalba tūkstančiai šalies regionų ir rajonų gyventojų. Nors pasiūlymų šiai itin aktualiai problemai spręsti tarsi nestinga, visi jie atsiremia į finansus. Tačiau už juos atsakinga finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pinigų keliams ir tiltams neskirs.

Pats susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad taisyti kelius stinga lėšų, trūksta pinigų ir žvyrkeliams asfaltuoti, ir tiltams su keliais remontuoti. Jis teigia, kad finansų ministrė ir premjerė Ingrida Šimonytė šiuo klausimu susirūpinusios nėra.

„Akcizas, baudos, vinjetės, baudų mokesčiai keliauja ne keliams, o į bendrą biudžetą, Seimas priima galutinius sprendimus, kokia proporcija keliams paskirstyti“, – pažymi M. Skuodis [1].

Anot ministro, šiemet valstybiniams keliams buvo skirta beveik 800 mln. eurų, tačiau tam, kad jų būklė būtų gerinama reikia dar bent pusės milijardo. Tačiau finansų ministrė tokių pinigų skirti nežada ir šiuo klausimu reikėtų kreiptis ne į ją, bet į Kalėdų senį.

Kalėdų senis sutvarkys Lietuvos kelius?

„Laiškus apie milijardinius poreikius reikia rašyti Kalėdų seniui, o ne finansų ministrui. Konkretūs skaičiai dėl kelių finansavimo bus pristatyti, kai bus pristatytas valstybės biudžeto projektas. Nemažai pinigų skiriama kelių tiesimui drauge su karinio mobilumo sprendimais“, – situaciją aiškina finansų ministrė G. Skaistė.

Jos teigimu, kalbos apie prastą kelių finansavimą yra mitas, nes lėšos skiriamos šiam sektoriui pastaraisiais metais augo. Vis tik, siekiant dar spartesnio finansavimo minėtam sektoriui, politikė ragino susisiekimo ministrą pasiremti į gynybos fondo pavyzdį bei tokiu būdu siūlyti naujus, tvarius pajamų šaltinius sisteminiam kelių būklės gerinimui.

„Yra daug nesupratimo ir mitų. Praėjusios kadencijos metu vidutinis keliams skiriamas finansavimas per metus būdavo 612 mln. eurų. Šiemet keliams skirta 936 mln. eurų. Finansavimas keliams auga, nepaisant to, kad foninio triukšmo yra labai daug. Vien sprendimas dėl solidarumo įnašo ir skolintų lėšų, karinio mobilumo ir sąjungininkų priėmimui reikalingų kelių tvarkymo leido per du metus skirti daugiau nei 300 mln. eurų“, –sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, finansavimas auga, tačiau, kadangi diskusijose jaučiamas politikų palaikymas sisteminiam finansavimo didinimui kelių tvarkymui, gynybos fondo pavyzdys galėtų tapti įkvėpimu.

Ministrė pažymi, kad vien dėl norų milijardu eurų kelių finansavimo padidinti neįmanoma, o sprendžiant tokius klausimus padėti gali ne ministerija, o Kalėdų senelis.

„Šiaip padidinti finansavimą nuo 1 iki 2 mlrd. eurų tiesiog todėl, nes „aš taip noriu“, matyt, taip nesigauna. Institucija, kuri gali padėti spręsti tokius klausimus, yra nebe Finansų ministerija, o Kalėdų senelio institucija. Jeigu norime sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti naujus, tvarius pajamų šaltinius, tą siūlyčiau ir daryti“, – sakė konservatorių ministrė [2].

Lietuvos keliams reikia bent milijardo eurų

O pinigų Lietuvos keliams reikia jau dabar. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, tam, kad būtų galima pradėti strateginių objektų statybas bei didinti šalies tiltų saugumą, kasmet keliams turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų. Jo teigimu, blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, nors geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų [3].

„Kelių infrastruktūros finansavimas šiandieninėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą“, – sakė Š. Frolenka.

Savo ruožtu susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų. Anot ministro, 2025–2028 m. laikotarpiu išnaudojant visus kelių finansavimo šaltinius, papildomas finansavimas galėtų siekti apie 2 mlrd. eurų kasmet [4].

Primename, kad kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Patys piliečiai kelių būklę vertina vis blogiau

O politikams nesutariant dėl to, kiek ir kaip turi būti finansuojamas kelių sektorius, šalies gyventojai kelių ir tiltų būklę kasmet pradeda vertinti vis blogiau.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos kelių kokybę gyventojai vertina patenkinamai, tačiau gerokai prasčiau nei anksčiau. 39 proc. apklaustųjų kelių kokybę vertina patenkinamai, kita dalis pasiskirsto į dvi apylyges stovyklas: puikiai, labai gerai ar gerai kelių būklę vertina 30 proc., o prastai ir labai blogai vertina 31 proc.

Prieš metus Lietuvos kelių vertinimas buvo palankesnis: 40 proc. sakė vertinantys patenkinamai, 45 proc. – teigiamai, 15 proc. – neigiamai. Prieš dvejus metus vertinimas taip pat buvo kiek geresnis nei šiemet: 41 proc. vertino patenkinamai, 35 proc. – teigiamai, 24 proc. – neigiamai.

Pastebima, kad šalies gyventojų, kurie sako, kad Lietuvos keliams tvarkyti skiriamas finansavimas yra nepakankamas, skaičius nemažėja jau trečius metus iš eilės. Be to, kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje. Ji rikiuojasi po, anot gyventojų, opesnių problemų, tokių kaip sveikatos apsaugos sistema, žmonių gyvenimo lygis, būtinųjų prekių ir komunalinių paslaugų kainos ir pan.

Kaip pagrindinę valstybinės reikšmės kelių problemą lietuviai įvardija nusidėvėjusius, laiku neremontuotus, neatnaujintus kelius. Ta pati problema kaip pagrindinė buvo įvardyta ir pernai, taip pat ir užpernai. Palyginti su pernai, išaugo dažnų remontų kaip problemos įvardijimas. Nepakankamą finansavimą Lietuvos keliams tvarkyti kaip problemą įvardija 27 proc. apklaustųjų.