Priešrinkiminių apklausų lyderis G. Wildersas: žada užverti Nyderlandų sienas migrantams

Nyderlanduose rinkimų kampanijoje dominuoja migracijos, ekonomikos, būsto ir užsienio politikos temos

Artėjant priešlaikiniams Nyderlandų parlamento rinkimams, kurie vyks spalio 29 dieną, politinę darbotvarkę formuoja migracijos, ekonomikos, būsto ir užsienio politikos klausimai. Naujausios apklausos rodo, kad dešiniųjų „Laisvės partija“ (PVV), vadovaujama G. Wilderso, šiuo metu pirmauja. Jai prognozuojamos 33 vietos 150 vietų parlamente [1].

Antroje vietoje, pagal apklausas, yra centro kairės bendras „Žaliųjų“ ir Darbo partijos (GroenLinks-PvdA) sąrašas, vadovaujamas F. Timmermanso, galintis tikėtis 26 mandatų. Tuo tarpu dabartinės koalicijos partnerių, centro dešinės VVD, ūkininkų interesams atstovaujančios BBB ir konservatyvios NSC, populiarumas smunka. Didžiausias nuosmukis fiksuojamas VVD, kurios vietų skaičius gali sumažėti nuo 24 iki 15.

2023 metų lapkričio rinkimuose PVV buvo laimėjusi 37 mandatus, GroenLinks-PvdA – 24, tačiau nė viena partija nepasiekė absoliučios daugumos. Kaip ir anksčiau, naują vyriausybę turės sudaryti kelių partijų koalicija.

Užsienio politika ir Izraelio klausimas kelia nesutarimų tarp partijų

Vienas iš pagrindinių užsienio politikos klausimų kampanijoje — Nyderlandų pozicija Izraelio atžvilgiu. 2024 metų gegužę tuometinis užsienio reikalų ministras C. Veldkamp inicijavo kreipimąsi į Europos Komisiją, prašydamas peržiūrėti ES ir Izraelio asociacijos sutartį dėl daugiau nei dešimt savaičių blokuotos humanitarinės pagalbos Gazai. Šis žingsnis sulaukė pasipriešinimo, nes Nyderlandai tradiciškai laikomi Izraelio sąjungininke [2].

G. Wilderso vadovaujama PVV tvirtai palaiko Izraelį, tuo tarpu GroenLinks-PvdA bei centro kairės D66 pasisako už Palestinos valstybės pripažinimą. Tokia pozicijų skirtis gali apsunkinti būsimos koalicijos formavimą.

C. Veldkamp, buvęs Nyderlandų ambasadorius Izraelyje, rugpjūčio pabaigoje atsistatydino iš laikinosios vyriausybės, nes nesulaukė paramos iš VVD ir BBB dėl siūlytų griežtesnių priemonių Izraelio atžvilgiu. Po jo sprendimo atsistatydino visi NSC ministrai. Tai reiškia, kad išeinantis premjeras D. Schoofas turės perstruktūruoti laikinąją vyriausybę ir paskirti naujus ministrus.

Tuo pačiu metu VVD patiria nuosmukį. Partijai vadovaujanti D. Yeşilgöz, perėmusi lyderystę iš buvusio premjero M. Rutte 2023 metais, susiduria su kritika dėl vadovavimo stiliaus. Pasitikėjimas ja tarp partijos rinkėjų smuko nuo 77 iki 31 procento. Tuo tarpu krikščionys demokratai (CDA), vadovaujami H. Bontenbalo, populiarėja — prognozuojama, kad jų vietų skaičius gali pakilti iki 23.

Migracijos ir būsto klausimai išlieka svarbiausiais rinkėjams

G. Wildersas, vadovaujantis PVV nuo 2006 metų, šią kampaniją pradėjo su griežtesne migracijos programa nei būdamas valdžioje. Jo partija siekia visiškai sustabdyti imigraciją, uždaryti migrantų priėmimo centrus ir siųsti prieglobsčio prašytojus atgal prie sienos. Kritikos sulaukė ir jo socialiniame tinkle paskelbtas dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, kuriame priešpastatoma „blondinė su PVV logotipu“ ir „moteris su skarele bei PvdA ženklu“. Dėl šio įrašo buvo pateikta daugiau nei 2 500 skundų diskriminacijos prevencijos linijai.

Tuo tarpu F. Timmermanso vadovaujama GroenLinks-PvdA bando pritraukti centristinius rinkėjus, akcentuodama energetikos, būsto ir viešųjų investicijų temas. Didžiausias iššūkis — užtikrinti abiejų partijų elektorato vienybę. Pats F. Timmermansas siekia tapti ministru pirmininku, po to kai praeituose rinkimuose šios galimybės neturėjo.

Vis dėlto apklausos rodo, kad svarbiausia rinkėjams tema yra būsto trūkumas. Pasak ekonomistų, viešųjų būsto korporacijų statybų apimtys per mažos dėl sudėtingų reguliacijų ir subsidijų sistemos, susiformavusios nuo 1990-ųjų. Politinės partijos žada didinti statybų mastą, daugiausia per papildomą finansavimą ir supaprastintas leidimų procedūras. F. Timmermansas teigia: „Mes skirsime milijardus viešojo būsto korporacijoms.“

Nors PVV sieja būsto trūkumą su pabėgėlių apgyvendinimu, ekspertai pabrėžia, kad priežastis yra sisteminis naujų būstų stygius. Tai išlieka kertiniu klausimu, kuris lems rinkimų kampanijos kryptį.