Gabiausių matematikų ateitis: ar tikrai jų laukia tik mokytojo duona?

Matematika gali atverti geresnes ir platesnes karjeros galimybes

Kai kalba pasisuka apie matematikos studijas, daugelis tiki smarkiai įsišaknijusiu mitu, jog matematikai galiausiai tampa mokytojais. Tačiau iš tiesų tokių studijų absolventai turi kur kas platesnes perspektyvas, kadangi matematiką galima pastebėti kone visuose kasdienio gyvenimo aspektuose. Ji svarbi ne tik finansų ar technologijų srityse, bet ir inžinerijoje ar net knygų redagavime, literatūroje.

Nors dar sėdėdami mokyklos suole daugelis vaikų klausinėja, kodėl jiems reikia mokytis įvairias formules, tačiau iš tiesų matematikos žinios gali praversti kasdieniame gyvenime ir gali padėti į įvairias situacijas pažvelgti skirtingais kampais. O išlavinus protą matematikos studijose, atsiveria itin plačios galimybės tęsti rimtą karjerą įvairiose skirtingose srityse.

Tą patvirtina ir matematikos dėstytojai, stebėdami ką po studijų veikia jų buvę studentai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docentas Martynas Manstavičius sako [1]:

„Jei moksleiviai žinotų, kad išlavintu mąstymu gali daug pasiekti ir padaryti, tikrai daugiau jų stotų į matematiką.“

Jis pats dar vaikystėje matė, jog matematikos studijos yra pakankamai perspektyvios, kad absolventai galėtų rinktis įdomius ir mėgiamus darbus, nes doc. M. Manstavičiaus tėvai taip pat buvo matematikai. Jo tėtis po mokslų tapo profesoriumi, o mama išbandė programuotojos darbą, kurį po to keitė į knygų redaktorės pareigas VU leidykloje. Tad ne nuostabu, jog artimas teigiamas pavyzdys skatino rinktis tokį patį kelią.

Dabar, jau pats ne vienerius metus mokydamas ir išleisdamas į pasaulį naujuosius matematikus, VU MIF docentas puikiai mato, jog matematikos studijos yra perspektyvios, tačiau daugelio nuvertinamos. Kasmet tokius mokslus pasirenkančių studentų skaičius yra gan mažas, o didesnė dalis mokinių gauna žemą matematikos brandos egzamino įvertinimą. Dėl to veikiausiai yra kaltas įsišaknijęs mitas, kad matematika yra neperspektyvi sritis, kurioje auginami tik matematikos mokytojai.

Absolventai užima įvairias gerai apmokamas darbo vietas

Iš tiesų, nors matematikos studijas kremtantys studentai dažnai sulaukia iš aplinkinių replikų, jog baigę mokslus galės dirbti tik mokytojais, patys studentai sėkmingai laužo tokius klaidingus įsitikinimus.

Pasak doc. M. Manstavičiaus, daugybė jo studentų sėkmingai dirba audito įmonėse. Dažnai jiems pasiūlomas darbas ten pat, kur atliko praktiką, tad iš esmės su galimybe dirbti pasitelkiant savo mokslines žinias, studentai susiduria dar net nespėję iki galo užbaigti matematikos studijų. Įdomu tai, jog dažnai auditoriai mėgsta rinktis matematikus, o ne ekonomistus.

Be to, matematikos studijos atveria tiesų kelią ir į kitas sritis, kuriose galima tikėtis gerai apmokamo darbo, o laisvų vietų galima rasti bene nuolatos. Į tokį sąrašą galima įrašyti programavimo, finansų ir draudimo sritis. Štai finansų ir draudimo matematikos IV kurso studentė Viktorija Sikorskytė jau ne vienerius metus dirba verslo sistemų analitike:

„Mano darbas labai dinamiškas: mūsų komanda administruoja šešias įmonei priklausančias programas, sprendžia su jų naudojimu susijusias problemas, kad buhalteriams būtų paprasčiau dirbti su tomis programomis.“

Žinoma, nuvertinti matematikos mokytojų darbo irgi nevertėtų. Nors Lietuvoje mokytojų atlyginimai vis dar nesiekia tokio lygio, kokio norėtų patys mokytojai, tačiau apie pedagoginį darbą svajojantys absolventai neabejotinai rastų sau vietą kone kiekviename mieste. Deja, jau ne vienerius metus Lietuvoje itin trūksta matematikos mokytojų. O tai veikiausiai irgi prisideda prie to, kad daug mokinių prastai išlaiko matematikos egzaminą, nebūna motyvuoti tęsti mokslų šioje srityje ir apskritai stokoja net elementarių loginio mąstymo žinių.

Matematika – tai ne tik painios formulės

Daugeliui matematika atrodo tik kaip painių formulių, integralų ar išvestinių mokslas, kurį panaudoti realiame pasaulyje vargu ar galima. Tačiau į tai svarbu žiūrėti ne į kaip sausą skaičiavimą, o kaip į mokslą, kuris skatina mąstyti logiškai, apgalvoti įvairius kampus ir padarinius, numatyti galimas baigtis. Matematika lavina žmogaus protą ir verčia jį išmokti į pasaulį ir problemas žvelgti užduodant reikiamus klausimus ir gebant juos išspręsti. Analitinis mąstymas iš tiesų yra naudingas kiekvienam, tačiau vis dar yra nepelnytai nuvertinamas.

Negana to, matematiką galima aptikti net atrodytų visiškai su tiksliaisiais mokslais nesusijusiose srityse. Pavyzdžiui, ji itin pasitarnauja detektyvų rašytojams, kuriems reikia loginio argumentavimo, įvairių prielaidų, teiginių ir išvadų, paverčiančių kūrinį logišku, tačiau ne nuo pirmo sakinio visas paslaptis atskleidžiu romanu.

Norintiems sudėtingo, bet iššūkių kupino ir su naujausiomis technologijomis koja kojon einančio darbo, matematika irgi yra labai svarbi. Tokias studijas baigę asmenys netgi geba realizuoti save, padėdami kurti naujoviškus medicininius įrankius ar ieškodami aplinkosauginių problemų sprendimo būdų.

Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto (VU) matematikos ir matematikos taikymų (MMT) studijų programos absolventė doc. Kristina Kaulakytė dirba projekte „Daugiaskalis matematinis ir kompiuterinis srautų modeliavimas tinkluose: taikymai širdies ir kraujagyslių ligų gydymui“ [2], kuriame matematikai ir medikai eina koja kojon, tikėdamiesi sukurti matematinius ir skaičiuojamuosius įrankius kraujo cirkuliacijos modeliavimui ir mitralinio vožtuvo modeliui, kuris skirtas chirurginių procedūrų stimuliacijai. Matematikai projekte modeliuoja kairiojo prieširdžio apendikso geometriją, o tai itin svarbu, nes jos tyrimai gali prisidėti sprendžiant trombo formavimosi prieširdyje problemą.

Taigi, mėgstantiems matematiką ir svarstantiems apie šios srities studijas, vertėtų pamiršti mitą, jog matematika yra neperspektyvi ar labai neįdomi sritis. Iš tiesų yra priešingai, nes baigus mokslus atsiveria itin plačios galimybės, o įgytos žinios gali praversti net ir ten, kur atrodo, jog matematika išvis nėra reikalinga. Visgi ji – tai ne tik sausos formulės ir sudėtingi hipotetiniai uždaviniai.