Gamta tikrai bunda: Lietuvoje jau užklydo iš žiemos miego prabudusi meška

Lietuvoje meškos nuolat negyvena. Nors gyvūnų kaulų buvo randama senaisiais laikais, vėliau, didėjant žmonių populiacijai ir vystantis kaimams bei gyvulininkystei, šie gyvūnai pradėti medžioti. Be to, meškos krito ir dėl miškų kirtimo: juk medkirčiams išėjus į mišką, sutikti tokį plėšrūną tikrai nesinorėjo. Jeigu tikėtume gamtininko Tado Ivanausko informacija, paskutinis rudasis lokys Lietuvoje nušautas dar XIX a.,1883-iais [1].

Vis tik, mūsų kaimynai meškų turi, o jos kartais ima ir ateina, ir į Lietuvos teritoriją. Iš šalimais esančios kaimynės Latvijos arba Baltarusijos užklydusios rudnosės mūsų teritorijoje paprastai neužsibūna, tačiau spėja sudominti vietos gamtininkus. Įprastai, žvėrys pasirodo Trakų, Lazdijų, Druskininkų, Panevėžio apylinkėse, Marcinkonių, Biržų, Raseinių, Ignalinos kraštuose.

Žinoma, šaltuoju metų laiku, miške šio didingo gyvio niekas nesutiks: juk meškos garsėja tuo, kad miega giliu žiemos miegu. Ir tikrai, šių miško gyvūnų aktyvumas itin priklauso nuo metų laiko ir net pačios gyvenamosios aplinkos. Ruošdamiesi žiemos miegui arba tik iš jo pabudę, maisto jie ieško gana aktyviai. Žiemą, šaltose klimato juostose, kur yra mažiau maisto, lokiai nagais kasasi urvus ir juose užsnūsta. Taip jie kartais gali miegoti ir 7 mėnesius.

Na, o įprastai, atsikelia jau tuomet, kai gamta šaukte šaukia, kad ant nosies – pavasaris. Taigi, jeigu tikėtume meškų pranašystėmis, labai tikėtina, kad pavasario šiais metais ilgai laukti nereikės. Kaip feisbuke paskelbė Dzūkijos nacionalinio parko specialistai, vasario septintą „Povilnio“ medžiotojų klubo narys Liudas Pugačiauskas Marcinkonių apylinkėse aptiko rudosios meškos pėdsakus [2].

„Taigi pavasaris jau čia pat, nes Dzūkijoje pabudo ne tik barsukai, ar pelkėje rytais trimituoja gervės, bet ir po paskutinį sniegą braido rudoji meška“, – rašoma socialinio tinklo įraše.

Vietos medžiotojų manymu, šį kartą meška į Lietuvą užsuko iš Baltarusijos per Čepkelių rezervatą ir kiek paklaidžiojusi, tikriausiai sugrįžo namo. Vis tik, tikrai manoma, kad tai buvo meška: gyvūno pėdsakai praktiškai nėra supainiojami su niekuo kitu. Tačiau, vasarį jos įprastai dar nėra pabudusios. Tai, kad jos jau klaidžioja, rodo, kad gyvūnai nebeužmigs, o oras jau yra pakankamai šiltas, kad būtų galima tikėtis pavasario.

Nors meškos Lietuvoje ir nebegyvena, kartais jos čia užklysta, todėl svarbu žinoti, ką daryti susidūrus su šiuo gyvūnu. Meška pavojingiausia būna tuomet, kai yra aptinkama su grobiu. Tuomet, ji gali ir pulti. Vis tik, soti ir neserganti ji nėra linkusi sekti žmogaus pėdomis. Tačiau, verta žinoti, jog artintis prie gyvūno negalima: susidūrus, rekomenduojama lėtai atsitraukti. Atsiminkime ir tai, kad Lietuvoje bei Latvijoje meškos nemedžiojamos [3].