Garsiuosius „Bayraktar“ galima gaminti ir Lietuvoje

„Bayraktar“ gali būti gaminami ir Lietuvoje?

Vis garsiau ir dažniau kalbama apie karinius dronus „Bayraktar", o ypač po to, kai lietuviai surinko daugiau nei 5 mln. eurų tokio drono įsigijimui, kad jis būtų padovanotas Ukrainos kariuomenei. Žinia apie tokį lietuvių poelgį kaip mat apskriejo visą pasaulį, o Lietuvos ekspertus tai paskatino apsvarstyti ir galimybes pačiai Lietuvai įsigyti šių dronų, nors ir akcentuojama milžiniška tokios karinės įrangos kaina. Ir jau kalbama ne tik apie dronų įsigijimą, bet ir pačios Lietuvos galimybes juos gaminti. Ar mūsų šalis tam yra pasirengusi ir gali būti pajėgi technologiškai? Regis, jog atsakymas gali būti teigiamas.

„Bayraktar“ populiarumas paskatino lietuvius galvoti apie tokių dronų gamybą

Gegužės pabaigoje žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas surengė akciją, kurios metu buvo surinkta daugiau kaip 5 mln. eurų suma „Bayraktar“ dronui pirkti [1].

Šiuos pinigus akcijos iniciatoriams pavyko surinkti per pusketvirtos dienos, o netrukus, įsitraukus Krašto apsaugos ministerijai, pradėtos derybos su Turkija dėl drono pirkimo.

Vėliau paaiškėjo, kad Turkijos bendrovė „Bayraktar“ droną Lietuvai perduos nemokamai, o iš žmonių surikti pinigai bus panaudoti kitoms Ukrainos kariuomenės reikmėms.

Kodėl „Bayraktar“ kariuomenei toks reikalingas ir kokie jo privalumai?

„Bayraktar TB2“ gali vykdyti nuotoliniu būdu valdomus arba autonominius skrydžius, o orlaivį misijos metu stebi ir kontroliuoja įgula, esanti antžeminėje valdymo stotyje, kuri taip pat kontroliuoja ir ginklų panaudojimą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) aeronautikos inžinerijos docentas dr. Linas Gelažanskas teigia, kad nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivis „Bayraktar TB2" yra reliatyviai naujas produktas – jis kuriamas neilgiau kaip dešimtmetį.

„Tai orlaivis, galintis skristi nedideliu tiesioginio matomumo iki 300 km atstumu nuo operatoriaus bei vidutiniame aukštyje, apie 5,5 km. Tiesa, yra ir nauja orlaivio modifikacija, TB2S, kuri pasižymi palydovine komunikacija. Tai suteikia galimybę orlaiviui skristi iki dešimt kartų toliau“, – teigia docentas dr. Linas Gelažanskas [2].

„Dronų dronu“ vadinamas „Bayraktar“ bepilotis orlaivis pasižymi sudėtingomis techninėmis detalėmis – turi mišrų sparnų korpuso dizainą su apversta V formos uodegos struktūra. Jo propeleris sumontuotas tarp galinių strėlių, kurį varo korpuse esančio vidaus degimo variklis.

Pastarasis turi skrydžio valdymo sistemą su autopiloto, kilimo, kruizo, tūpimo ir stovėjimo galimybėmis. Kompiuterizuota skrydžio valdymo sistema – pagrindinis komponentas, kuris atlieka jutiklių suliejimo algoritmus realiuoju laiku. Konkrečiai misijai skirtas valdymas koreguojamas naudojantis misijos valdymo kompiuterine sistema.

Lietuvos šansai: trūksta tik ryžto ir daugybės testavimo valandų

Pasirodo, jog specialistų ir sąlygų, reikalingų tokiems ar panašiems dronams gaminti, Lietuvoje yra.

Dr. Linas Gelažanskas teigia, jog nemato priežasties, kodėl Lietuvoje nebūtų galima sukurti savo „Bayraktaro" sklandmens.

Docentas teigia, kad VILNIUS TECH AGAI bepiločių orlaivių laboratorijoje yra visos reikiamas šios dėlionės dalys.

„Trūksta tik ryžto konkrečiai užduočiai, daugybės testavimo valandų, kad galėtume pereiti nuo prototipo prie produkto“, – sako docentas.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad patikimas sklandmuo – tik dalis sistemos. Labai svarbus komponentas yra ir stebėjimo sistemos, po kuriomis neretai slepiasi ir dirbtinis intelektas (DI).

„Pagaminti kamerų sistemą, kuri gebėtų nuo judančios platformos stabilizuotai stebėti objektus esančius už 50–60 km – itin sunku. Dėl šios priežasties „Bayraktar TB2“ anksčiau naudojo kanadietišką sistemą, tačiau palaipsniui perėjo prie turkiškos sistemos. Viena svarbiausių dalių atakuojančiame drone yra amunicija. Ši sritis itin smarkiai kontroliuojama. „Bayraktar TB2“ naudoja kito Turkijos gamintojo „Roketsan“ raketas“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.

Tai reiškia, kad besidomintiems šia sritimi, dabar atsiveria puikios galimybės. Ekspertai tikina, kad pastaruoju metu išaugęs dėmesys bepiločiams orlaiviams įrodo, jog ši sritis yra perspektyvi.

AGAI prodekanas Laurynas Šišovas teigia, kad dronų specialistų trūkumas juntamas jau dabar, o ateityje jis tikėtina tik augs [3].

Patraukli kaina ir didžiulis efektyvumas

Technologijoms vis sparčiau tobulėjant, kariniai, bepiločiai orlaiviai tampa vis svarbesne karo dalimi. „Bayraktar TB2“ suteikia galią danguje, už sąlyginai nedidelę kainą. Pirmą kartą šie dronai buvo panaudoti konfliktuose Libijoje ir Sirijoje, galimai, ir Azerbaidžane 2020 m [4].

„Bayraktar" jau spėjo užsitarnauti savo reputaciją. Šiuo metu paaiškėjo, kad rusiška priešlėktuvinė gynyba praktiškai nesugeba pamatyti, identifikuoti ir numušti šių dronų, todėl jie neįtikėtinu efektyvumu ir tiesiog be jokio pasipriešinimo išdaužo smarkiai ginkluotas pajėgas.

„Bayraktar“ kaina yra nedidelė, nes jie gaminami iš lengvai prieinamų medžiagų, naudoja daug įprastų elektronikos ir aviacijos komponentų, skirtų civilinėms reikmėms. Kadangi didžioji dalis dalių yra iš plastiko, o metalinių detalių yra mažai, dronai yra beveik nematomi radarams.

Prie to prisideda ir labai mažas šių dronų greitis, dėl kurio jų praktiškai neįmanoma išskirti iš aplinkos, naudojant Doplerio efektą. Kadangi „Bayraktar“ dronai labai maži ir lengvi, jų varikliai skleidžia tiek mažai šilumos, kad jų nepastebi ir infraraudonojo sekimo priemonės bei priešlėktuvinių raketų infraraudonosios galvutės.

Bendros „Bayraktar TB2" drono charakteristikos:

• Įgula – 0 drone, 3 žmonės valdymo centre.
• Ilgis – 6,5 m.
• Plotis – (sparnų bendras ilgis) 12 m.
• Maksimali pakilimo masė – 700 kg.
• Krovinys – 150 kg.
• Variklis – vidaus degimo benzininis, 75 kW galios.
• Bakų talpa – 300 l.
• Maksimalus greitis – 220 km/h.
• Kreiserinis greitis – 130 km/h.
• Valdymo nuotolis – tiesioginio ryšio ribose, teoriškai iki 300 km.
• Aukščio lubos – 7 600 m.
• Veikimo aukštis – iki 5 500 m.
• Skrydžio laikas – iki 27 valandų.

„Bayraktar TB2" sėkmė kartais laikoma nepaaiškinama. Jų greitis ir manevringumas – tik kaip pirmojo pasaulinio karo lėktuvų, o žiniasklaida juos kartais ironiškai vadina „moliniais balandžiais“ [5].

Šiuolaikinės priešlėktuvinės gynybos sistemos ar naikintuvai teoriškai turėtų tokius priešininkus numušti be jokio vargo, tačiau „Bayraktar“ neretai puola ir sunaikina būtent šiuos jiems naikinti skirtus priešlėktuvinius ginklus.

***

2021 m. „Bayraktar TB2“ visame pasaulyje atliko virš 400 000 valandų skrydžių. Juos kuria bendrovė „Baykar", kurią devintajame dešimtmetyje įkūrė „Bayraktaro“ „tėvas“ Ozdemiras Bayraktaras, 2005 m. Turkijai siekiant stiprinti vietos gynybos pramonę.