„Gelbėti Ukrainos sugrįžta buvęs prezidentas: P. Porošenka žada kovoti prieš Rusijos agresiją

Savuose skandaluose įsipainiojęs P. Porošenka grįžta gelbėti Ukrainos

Žiniasklaida, ekspertai ir įtakingiausi pasaulio politiniai lyderiai vis garsiau reiškia nerimą dėl potencialių Rusijos agresijos veiksmų prieš Ukrainą: pasienyje dislokuoti šimtatūkstantiniai rusų karių būriai ir amunicija Vakarams kelia pagrįstą nerimą, tačiau galima tik numanyti, kad baimė pačioje Ukrainoje yra žymiai didesnė. Patys gyventojai kalba, kad nors gyvenimas ir teka įprastine vaga, gerai įsižiūrėjus, jaučiama įtampa, o nervingas piliečių elgesys tampa vis labiau pastebimas.

Gyventojai patys savarankiškai mokosi karinės parengties, o ir situacija lyginant su 2014-ais, kai Rusija aneksavo Krymą, yra apibūdinama kaip visiškai skirtinga: dabar didelė dalis ukrainiečių susivokė, kad Rusija nėra jų partnerė, o veikiau, nestabili kaimynė [1].

Nors kaip ir kiekvienoje visuomenėje, taip ir šiuolaikinėje Ukrainoje, dalies piliečių nuomonė visuomet yra skirtinga, žvelgiant bendrai, pasaulis ir Ukraina yra sunerimę. Tokia suirute ir nežinomybe naudojasi praeityje įtakingos politinės jėgos: sausio 17-ąją pranešta, kad Ukrainoje nusileido eksprezidento Petro Porošenkos lėktuvas.

Kartu su buvusiu prezidentu sugrįžo ir jo atstovaujamos partijos „Europos solidarumas“ frakcijos nariai bei bendražygiai. Oro uoste P. Porošenką pasitiko maždaug tūkstantis ištikimiausių šalininkų, o pats buvęs prezidentas dalina skambius pažadus: tikina, kad sugrįžta kovoti už Ukrainą.

P. Porošenka yra Ukrainos milijardierius, vienas turtingiausių šalies žmonių. Jis valdo saldumynų imperiją „Roshen“, o anksčiau, jam priklausė ir du televizijos kanalai. Be to, jis yra įsigijęs ne vieną nekilnojamo turto vienetą užjūryje, pavyzdžiui, milijonais įkainotą vilą Ispanijoje. Iš viso, P. Porošenkos turtą žurnalas „Forbes“ vertina 1,4 mlrd. eurų.

Ukrainos prezidento pareigas jis užėmė 2014–2019 metais, tačiau per 2019-ųjų metų prezidento rinkimus jis pralaimėjo dabartiniam šalies lyderiui, buvusiam humoristui ir aktoriui Volodymyrui Zelenskiui. Vėliau, P. Porošenkos atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės išdavystės, o praėjusių metų gruodį jis apskritai paliko Ukrainą.

„Ginti“ šalį gali tekti ir būnant kalėjime

Dar šiandien Kijevo teismas turi nuspręsti ar suimti buvusį šalies prezidentą. Teisėsauga šiuo metu tiria įvairius nusikaltimus, su kuriais yra siejamas P. Porošenka. Jis įtariamas padėjęs vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms 2014–2015 metais parduoti Kijevui anglių maždaug už 1,5 mlrd. grivinų. Jeigu jis būtų pripažintas kaltu, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.

Pats P. Porošenka neigia padaręs kokius nors nusikaltimus ir situaciją apverčia priešingai: teigia, kad dabartinis Ukrainos vadovas V. Zelenskis specialiai sukurpė tokius kaltinimus tam, kad nukreiptų dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių. Vis tik, nepaisant politikų skirtumų ir nesutarimų, P. Porošenka teigia, kad grįžta tam, kad padėtų V. Zelenskio vyriausybei kovoti su „didžiausia“ saugumo rizika per 30 metų ir žada remti visas iniciatyvas, kad sustiprintų valstybės gynybinį potencialą ir kryptį į Europą:

„Grįžtu į Ukrainą kovoti už Ukrainą, o ne kovoti su Zelenskiu“, – dar sekmadienį Varšuvoje žurnalistams sakė P. Porošenka [2].

Jau pirmadienį, sugrįžęs į tėvynę, jis kiek plačiau pasidalino savo planais:

„Esame pasirengę padėti valdžios institucijoms. Esame pasirengę pasidalinti savo mintimis ir patarimais“, – sakė buvęs prezidentas [3].

Tiesa, vos nusileidus lėktuvui Kijeve, P. Porošenka neišvengė teisėsaugos pareigūnų dėmesio, iš jo buvo paimtas pasas:

„15 minučių teisėsaugos pareigūnai, kurių dalis buvo apsirengę pasieniečių uniformomis, dalis juodomis uniformomis, neteisėtai bandė sutrukdyti man patekti į Ukrainos teritoriją. Jie paėmė mano pasą paaiškinę, kad turi nustatyti mano tapatybę, nes jiems kyla didelių abejonių, kad aš esu Porošenka“, – perėjęs pasienio kontrolę kalbėjo politikas [4].

Tiesa, vėliau savąjį pasą politikas atgavo ir Išėjęs iš oro uosto pasitiko savo šalininkus.

Rusija ir Ukraina: reali grėsmė ar išpūstas burbulas?

Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos vėl tapo įtempti dar praėjusiais metais. Kai tapo aišku, kad Rusija daugybę savo karių telkia Ukrainos pašonėje, įsikišo ir Vakarai. Dar praėjusią savaitę prasidėjusios JAV ir Rusijos derybos nenuvedė niekur: Rusija reikalauja, kad NATO nesiplėstų į Rytus, o JAV ir Europos valstybės tokius siekius atmeta.

Tuo tarpu JAV, Europos Sąjunga (ES) ir NATO reikalauja, kad Vladimiras Putinas atitrauktų daugiau nei 100 tūkst. karių nuo Ukrainos sienos. Akivaizdu, kad nei viena, nei kita pusė nenori pasirodyti silpna ir savo pozicijų neužleidžia. Situacijai nekintant, Ukrainos prezidentas siekia organizuoti jau trišales derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Rusijos vadovu V. Putinu:

„Mes vis dar laukiame reakcijos šiuo klausimu iš Rusijos pusės. Tačiau mūsų Amerikos partneriai mūsų pasiūlymą priima su tam tikru susidomėjimu“, – teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas [5].

Tuo tarpu JAV, meta rimtus kaltinimus Rusijai ir teigia, kad ši rengiasi „netikros vėliavos“ operacijai Rytų Ukrainoje. „Netikros vėliavos“ operacija yra tai tokia operacija, kai veiksmai atliekami siekiant nuslėpti tikrąjį jų vykdytoją ir suversti kaltę kitai pusei. Tokius duomenis patvirtino Pentagono atstovas Johnas Kirby, kurio teigimu, žvalgybos duomenys yra „labai patikimi“. Taigi, atrodo situacija kasdien tampa vis karštesnė ir pavojingesnė.