Genderistinei ideologijai – smūgis „žemiau bambos“: D. Trumpas sustabdė „Amerikos balsą“

JAV valstybės biudžetas per metus sutaupys 370 mln. dolerių?

Remiantis naujausiais pranešimais, 2025 m. kovo 16 d. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė „Amerikos balso“ („Voice of America“, VOA) ir kitų JAV finansuojamų transliuotojų, tokių kaip „Laisvosios Europos radijas“ (Radio Free Europe, RFE) ir „Laisvosios Azijos radijas“ (Radio Free Asia, RFA), veiklą [1]. D. Trumpo teigimu, šios žiniasklaidos priemonės – „neteisėtos ir korumpuotos“. Veiksmai, susiję su JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūra USAGM, leidžia manyti, kad administracija visiškai uždarys arba smarkiai sumažins jos prižiūrimų žiniasklaidos platformų skaičių. Kalbama, kad tai – galimai vienas iš būdų pristabdyti ir genderizmo „arklius“.

D. Trumpas ne kartą puolė VOA. Prieš pradėdamas eiti šalies prezidento pareigas šių metų pradžioje, jis teigė norintis, kad šiai įstaigai vadovautų Kari Lake, du kartus nesėkmingai kandidatavusi į Arizonos valstijos gubernatorės postą. Nuo to laiko ji buvo paskirta specialia patarėja USAGM. Tačiau neilgai trukus (praeitą šeštadienį) iš USAGM žmogiškųjų išteklių skyriaus išsiųstas elektroninis laiškas, kuris bylojo apie VOA žurnalistų išleidimą administracinių atostogų. Žurnalistams buvo nurodyta nesilankyti USAGM patalpose ir nesinaudoti jokiomis agentūros sistemomis.

VOA direktorius Mike Abramowitz šeštadienio popietę savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje patvirtino, kad beveik visas „Voice of America“ personalas – daugiau kaip 1300 žurnalistų, prodiuserių ir pagalbinio personalo – yra išleistas administracinių atostogų. Gindamas savo stovyklą, jis tikino, jog veiksmai, kurių ėmėsi administracija, pakenks „Voice of America“ gebėjimui puoselėti saugų pasaulį. Neva dabar šalies niekas neapsaugos nuo dezinformacijos, kurią skatina Iranas, Kinija bei Rusija.

Tačiau iš pradžių pokyčių scenarijus turėjo atrodyti kitaip. Mat D. Trumpo komanda siekė performuoti valstybinės žiniasklaidos darbą, pakeisti redakcinę politiką ir atsisakyti liberalios darbotvarkės propagavimo visame pasaulyje. Bet susidūrus su priešišku žurnalistų požiūriu, pasisakančių prieš pokyčius, nuspręsta eiti drastiškesniu keliu, atsisakant minėtų žiniasklaidos kanalų, administracijos vadinamu „Šaltojo karo reliktu“.

Skaičiuojama, kad JAV valstybės biudžetas per metus galėtų sutaupyti apie 370 mln. dolerių.

D. Trumpas nenori, kad žiniasklaida griautų pamatines vertybes ir cenzūruotų esmines?

Diskutuojama, esą Amerikos valstybinė žiniasklaida buvo naudojama kairiųjų tinklaraštininkų-influencerių rėmimui visoje Europoje. O tai neva prieštarauja respublikonų administracijos interesams. Trumpas nenori, kad liberalioji žiniasklaida griautų pamatines vertybes ir cenzūruotų esmines.

Iš tiesų, manoma, kad JAV valstybinės žiniasklaidos erai – „saulė vakarop“. Pastarųjų įtaka mažėja dėl naujų alternatyvių informacijos kanalų ir didėjančios nepasitikėjimo žiniasklaida tendencijos visuomenėje. Vis didesnę įtaką savo ruožtu įgauna decentralizuoti, nepriklausomi šaltiniai. Mat D. Trumpas mano, jog tiek JAV pagalbos agentūra USAID, tiek Švietimo departamentas bei šalies Pasaulinė žiniasklaidos agentūra yra nereikalingi. „Prie kryžiaus“ kalamas žiniasklaidos priemones jis tuo tarpu vadina „didžiule dovana Amerikos priešams“ – tačiau ne Amerikai.

50 populiariausių naujienų svetainių srautas sumažėjo iškart po D. Trumpo inauguracijos

Tarp dešimties labiausiai lankomų naujienų svetainių JAV yra naujienų agentūra „Associated Press“, AP BBC, „People“ ir „The New York Times“, kuri tebėra lankomiausia naujienų svetainė JAV [2]. Palyginti su praėjusiais metais, didžiausias nuosmukis pirmajame dešimtuke buvo pastebėtas MSN (196,4 mln., 8 proc.) ir „USA Today“ (taip pat 8 proc.).

Tarp 50 geriausiai vertinamų per metus, didžiausias augimas buvo „Athlon Sports“. Po jos atsidūrė „India Times“ (23,9 mln., augimas 82 proc.), AP ir leidybos platforma „Substack“ (72,1 mln., augimas 71 proc.). „Gateway Pundit“ ir kita D. Trumpą palaikanti svetainė „Breitbart“ taip pat buvo tarp greičiausiai augančių per metus – atitinkamai 54 proc. ir 26 proc.

Lietuvoje šiuo klausimu debesys – dvejopi. Ant Gerovės šalies Seimo stalo nugulė siūlymas įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti visuomeninio transliuotojo LRT valstybinį auditą [3]. Tai numatančias LRT įstatymo pataisas įregistravo Seimo konservatoriai, kurių teigimu, priėmus pasiūlytas pataisas, sumažėtų politikų įtaka LRT turiniui. Šiuo metu, anot konservatorių, visuomeninio transliuotojo auditas atliekamas „Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka ir Seimo politine valia“. Jeigu Seimas priims nutarimą, auditą, vertinantį 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos. Nepastebimas šioje istorijoje nelieka ir LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos atsistatydinimo atvejis.

Žinoma, kad šių metų LRT biudžetas siekia 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba apie 700 darbuotojų. Projekte numatytas ir tolesnis finansavimo augimas ateinančiais metais. Planuojama, kad 2026 metais asignavimai LRT sudarys 87,8 mln. eurų, o iki 2027 metų šis skaičius galimai pasieks 97,1 mln. eurų.