„Generolas tyčiojasi iš valstybės“ – Žemaitaitis pratrūko dėl teiginių apie savivaldybių trinkeles

Po tokių teiginių būtų nuplėšęs antpečius

Valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sukritikavo krašto apsaugos vadą generolą Raimundą Vaikšnorą dėl jo komentarų apie kitų metų biudžeto lėšų panaudojimą gynybai. Žemaitaičio teigimu, Vaikšnoro pasisakymai – tiesiog tyčiojimasis iš valstybės.

„(...) Jeigu man būtų taip pasakęs, aš būdamas premjeru arba prezidentu, man būtų jis paaiškinęs apie plyteles, trinkeles, aš jau būčiau antpečius nuplėšęs ir būčiau pasiūlęs dėti pareiškimą ir keliauti lauk iš darbo“, – sakė parlamentaras, pabrėždamas, kad tokių pareiškimų nevalia toleruoti [1].

Generolas LRT minėjo girdėtą politikų siekį investuoti į savivaldybių trinkeles, pateikdamas tai kaip gynybos stiprinimą, kas sukėlė opozicijos ir verslo nuogąstavimus dėl galimo dvigubos paskirties projektų finansavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad teiginiai apie galimą lėšų nukreipimą kitiems tikslams neturi pagrindo.

Kitų metų biudžeto projekte Krašto apsaugai numatyta 4,79 mlrd. eurų (5,38 % BVP). Žemaitaitis pabrėžia, kad dalis šių lėšų turėtų būti skirta mobilumo infrastruktūrai, įskaitant strategiškai svarbius kelius. Vyriausybės projekte numatyta, kad KAM gali skirti lėšų vietinės reikšmės keliams prie kariuomenės objektų bei Lietuvos kariuomenės nurodytiems paramos maršrutams.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad didelis gynybos biudžetas apsunkina kitų sektorių finansavimą, tačiau prioritetas turi būti šalies saugumas. Kitąmet gynybos finansavimas augs beveik 1,6 mlrd. eurų, sudarydamas 14 % visų biudžeto išlaidų ir užimdama antrą vietą po socialinės apsaugos sektoriaus.

Trinkelės savivaldybėse negali pakeisti gynybos pajėgumų

Tuo tarpu JAV viešėjęs generolas R. Vaikšnoras LRT kalbėjo, kad Lietuva vertinama kaip patikima partnerė, tačiau savo saugumą turi užtikrinti pati. Generolas pabrėžė, kad tikrosios gynybos pajėgos priklauso ne tik nuo buvimo sąjungininkų treniruotėse, bet ir nuo realių investicijų į kariuomenę, pajėgumų vystymą bei oro gynybą [2].

Pajėgumų tikslai, nustatyti Valstybės gynybos tarybos, turi būti vykdomi – esą kitaip kyla grėsmė, kad iki 2030 metų Lietuva nepasieks reikiamo gynybos lygio.

R. Vaikšnoras aštriai sukritikavo biudžeto „perskirstymą“ per kitas ministerijas ir investicijas, kurios nesusijusios su tikrąja gynyba.

„Tačiau reikia neapsigauti – jeigu išbarstome po skirtingas ministerijas, tai užduodu klausimą: kaip tai atrodys realybėje? Žinau ir esu girdėjęs, kad yra noras investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius.

Kas yra neblogai, bet su trinkelėmis nekariausime, barikadų nestatysime ir jų nemėtysime kaip viduramžiais. Jeigu toks planas yra – šiek tiek patrupinti per kitas ministerijas ir, tarkim, pasiekiame 5 proc. – tai taip save apgaudinėjame. Mes gal ir galime save bandyti kažkaip apsukti.“ – teigė R. Vaikšnoras.

Jis paragino politikus laikytis VGT sprendimų ir biudžetą skirti konkretiems gynybos projektams, o ne savivaldybių trinkelėms ar kitoms nereikšmingoms investicijoms.

Ruginienę supykdė Šakalienės veiksmai dėl gynybos biudžeto

Ketvirtadienį kilo audra pačių socialdemokratų viduje: premjerę I. Ruginienę kaip reikiant įsiutino jos kolegės krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės elgesys. Ministrė per nuomonės formuotojus bandė paveikti Vyriausybę dėl gynybos biudžeto, apeidama tiesioginį dialogą.

Spalio 14 d. ministerijoje vykęs neoficialus susitikimas paskatino viešus pranešimus apie galimą finansavimo mažinimą, o premjerė greitai paskelbė, kad kitąmet gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP (4,79 mlrd. eurų).

Ginčas nesibaigia vien skaičiais – diskutuojama, ką laikyti gynybos išlaidomis. Šakalienė tvirtina, kad incidentas buvo nesusipratimas ir ministerija siekė aptarti realius poreikius, ne daryti politinį spaudimą. Skeptikai teigia, kad tikrieji skaičiai gali skirtis nuo viešo komunikato, todėl gynybos finansavimas išlieka jautrus politinis klausimas.

Plačiau apie tai galite skaityti čia: