Genų inžinerijos pavojus: jau greitai kūdikiai gali būti modifikuojami pagal „užsakymą

Genų inžinerija nėra naujiena, tačiau etiniai niuansai lieka migloti

Nors genų inžinerija vis dar gali atrodyti lyg mokslinės fantastikos literatūros ar utopinės ateities dalis, iš tiesų, įvairūs procesai bei manipuliacijos su mūsų organizmais atliekami jau ilgą laiką ir nėra jokia naujiena.

Jei tyrimų starte genų inžinerijos terminas reiškė tiesiog įvairius metodus, naudojamus modifikuoti ar manipuliuoti organizmais per paveldimumą ir dauginimosi procesus, tai vėliau tai pasiekė ir dirbtinę atranką, dirbtinį apvaisinimą, apvaisinimą mėgintuvėliuose, klonavimą ir manipuliavimą genais.

Vis tik, vėlesniuose XX a. dešimtmečiuose, šis terminas konkrečiau reiškė rekombinantinės DNR technologijos (arba genų klonavimo) metodus, kai DNR molekulės iš dviejų ar daugiau šaltinių sujungiamos ląstelėse [1].

Kaip skelbia „britannica.com", tyrimai su rekombinantinėmis DNR technologijomis buvo pradėti dar 1968-aisiais Šveicarijoje, mikrobiologui Wernerui Arberiui atradus restrikcijos fermentus. Kitais metais, amerikiečių mikrobiologas Hamiltonas O. Smithas išgrynino vadinamuosius II tipo restrikcijos fermentus, kurie, kaip nustatyta, yra būtini genų inžinerijai. Taip buvo padėtas pamatas šiuolaikinėms technologijoms ir drąsioms ateities prognozėms.

Mokslininkams pasiekiant vis geresnių rezultatų genų inžinerijos sriyje, o technologijoms sparčiai tobulėjat, ateitis, kurioje mokslo pagalba, lyg pagal užsakymą bus sukuriamas žmogus – atrodo gana tikėtina. Vis tik, nors tai ir būtų revoliucinis įvykis, tačiau sukeltų ir gana svarbių etinių klausimų [2].

Dalis visuomenės į mokslininkų atradimus, sietinus su genų inžinerija vis dar žvelgia gana skeptiškai, net su baime, todėl tampa svarbu žmones įtikinti gerais mokslo tikslais. O tai, gali būti itin sunki užduotis. Be sudėtingų mokslinių iššūkių, neišvengiamų etinių ir religinių dilemų, dažnai gali kilti ir kitas klausimas: ar po futuristine idėja neslypi didžiosios pasaulio kompanijos, tik ir belaukiančios kaip gi pasipelnyti iš žmonių gyvybės bei likimo.

Genų inžinerija sukėlė perversmą medicinos pasaulyje ir verčia kvestionuoti žmogaus suvokimą

Mums, žmonėms, o ir viskam, kas gyva, mirtis yra neišvengiamybė. Vis tik, savąjį gyvenimą mes galime prailginti, o žvengiant į praeitį, būtent tai ir padarėme. Dar 1800-aisias metais vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje svyravo nuo 26 iki 34-35 metų, tuo tarpu 1950-aisiais metais, žmonės gyvenimu džiaugėsi nepalyginamai ilgiau – kai kuriose vietose šis skaičius siekė ir 68-erius metus [3]. Šiandien, jau gyvenant 2021-aisiais, bendra pasaulio populiacijos gyvenimo trukmė yra 73 metai [4].

Nors mūsų gyvenimo trukmė, būdas ar būties sąlygos kito, mes vistiek neišvengiamai mirštame. Dažnu atveju, net ne nuo pačios senatvės, bet daugybės sveikatos problemų: lėtinių, širdies ligų, vėžio. Šiuo atveju, į pagalbą gali atskubėti būtent genų inžinerija.

Genų terapija, nors dar palyginti naujas mokslas, jau sugebėjo išgydyti kai kurias labiausiai endemines šiuolaikinio amžiaus ligas. 2007–2008 metais Timothy Ray Brownas buvo išgydytas nuo ŽIV, persodinant kamienines ląsteles.

2011-ais, praėjus trejiems metams po jo terapijos, jo kraujyje nerasta ŽIV pėdsakų. Kitu eksperimentiniu gydymu pavyko „išgydyti“ vėžį kai kuriems pacientams, tokiems kaip Layla Richards, kuri prieš gydymą sirgo leukemija. Keletas melanoma sergančių pacientų buvo imti gydyti T limfocitais, kurie genetiškai gali užpulti kūne aptinkamas vėžines ląsteles.

Tikrasis genų inžinerijos aukso amžius prasidėjo nuo 2010-ųjų. Tuomet buvo atrasta nauja metodika, kurios pagrindinis tikslas buvo naudoti bakterijų genus kitų organizmų genams redaguoti. Projektas tapo žinomas CRISPR vardu, o mokslininkai spekuliavo, jog jis yra keturis kartus efektyvesnis ir kur kas lengviau naudojamas nei kitos genų inžinerijos praktikos, ir gali sutrumpinti įprastai ilgą genų inžinerijos procesą nuo mėnesių iki kelių dienų. Svarbiausia, kad tai žymiai pigesnis būdas nei tradiciniai organizmo modifikavimai. Dabar, jau geriau išplėtojus ir susipažinus su CRISPR galimybėmis, manoma, kad metodika gali būti veiksminga gydant ir kitas ligas. Mokslininkai mano, kad pritaikant šį projektą gali būti gydoma ir katarakta, ir cistinė fibrozė.

Vis tik, kyla ir pagrįstų klausimų bei diskusijų. CRISPR gali būti naudojamas ir prieštaringesniems tikslams, pavyzdžiui, kuriant kūdikius „pagal užsakymą“. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad tai, visiškai netolima ateitis.

Iš ties, CRISPR gali būti naudojamas norint „redaguoti“ blogus embrionų genus, pvz., ligas, ir sustiprinti teigiamus dalykus ar net trokštamus bruožus, galinčius padaryti žmones protingesniais, stipresniais, gražesniais. Tai gali sukurti milžinišką sumaištį, nes iš esmės, žmogus taptų pajėgus modeliuoti visą populiaciją, kad įgytų pranašumą: jėgos, išvaizdos ar pan. Tai yra eugenika – mokslas, teorija, siejama su žmogaus biologinių savybių pagerinimu [5]. Tačiau, tai verčia susimąstyti ir apie tikruosius tokios veiklos kėslus ir apie diskutuojamą, bet kartu ir menkai interpretuojama etinę genų inžinerijos pusę.

Genetiškai suplanuota populiacija gali greitai virsti realybe

Visi mes norime būti sveiki, stiprūs, gražūs. Vaikus planuojantieji taip pat tikisi sveiko naujagimio. Tai užtikrinti gali CRISPR technologija, tačiau kokia to kaina?

Pritaikant CRISPR metodą, žmogaus genomo atvaizdavimas parodo visus esamus genus. Taip mokslininkai gali pradėti tirti genus ir išsiaiškinti, kokios ypatybės ir charakteristikos juose slepiasi. Jei tolimesni tyrimai pasiseks, mokslininkai galės imtis naujo projekto, kurio rezultate taps įmanoma nustatyti ar ląstelėje yra, pavyzdžiui, vėžio ar Alzheimerio ligą sukeliantis genas [6].

Nors šiuo atveju tai būtų svarbus mokslo laimėjimas ir žingsnis į priekį, vis gi, manoma, kad kils ir kitų dilemų. Juk tai iš esmės atveria duris galimybei manipuliuoti ir lytinėmis ląstelėmis. Taigi, jei vieni šią technologiją galės pasitelkti ligų nustatymui, kiti, turės privilegiją pasirinkti savo būsimo vaiko lytį.

Ir tai gali būti ne pabaiga. Iš pradžių, tėvai reikalaus, kad jų vaikai būtų išgydyti nuo mirtinų ligų, tačiau vėliau jie gali reikalauti atžalų su specifinę plaukų spalva, didesnėmis intelekto galimybėmis, geresne atmintimi. O tai tikrai taps įmanoma, ankščiau ar vėliau.

Taigi, jei dabar kiekvienas dalyvaujame tam tikroje „genų loterijoje“, ateityje, žmones taps modifikuojami ir kuriami pagal pageidavimą. Tai skamba pavojingai ir verčia galvoti apie moralinę šių eksperimentų pusę. Galvojant gana nejautriai ir praktiškai, taip, galbūt pasirinkti savo būsimos atžalos akių spalvą ir gebėjimus iš tiesų sumanus žingsnis? Kita vertus, kur yra ta riba, kurios peržengti nevalia?

Akivaizdu, kad reguliuoti bei kontroliuoti šiuos bandymus atsakingiau turi kiekviena pasaulio valstybė ir valdžia. Juk ateityje galime turėti dviejų klasių visuomenę: žmonės, kurie buvo sukurti per modifikacijos procesus bei tie, kurie gimė iš įprastinių lytinių santykių. Tiesa, su pastaraisiais, būtų elgiamasi kaip su antrosios, prastesnės klasės asmenimis. Tai gali turėti siaubingų pasekmių, be to, primena jau girdėtą ir skaudų pėdsaką žmonijos istorijoje palikusią Hitlerio idėją apie arijų rasės dominavimą.

Vis tik, ne viskas taip blogai, mokslininkų atradimai iš tiesų gali mums padėti tapti sveikesniais, svarbu atrasti balansą. Kaip teigia prof. Osvaldas Rukšėnas, jei visas inovacijas taikytume tik ligų gydymo tikslais, jokių reglamentavimo problemų ir nekiltų, tačiau tie patys moksliniai metodai, kurie atrandami medicininiais tikslais, gali būti panaudojami ir kitkam [7].

O. Rukšėnas kalba:

„Viena yra implantuoti mikroschemą, dėl kurios mes būtume identifikuojami banke, parduotuvėje ar net gatvėje, bet visai kas kita, jei diabetu sergančiam žmogui tokiu pat būdu yra implantuojamas cukraus kiekio kraujyje matuoklis. Todėl suabsoliutinimo ir bendro reglamentavimo šioje srityje negali būti".

Iš tiesų, suabsoliutinti genų inžinerijos ir pristatyti šių atradimų blogio ir piktų kėslų fone būtų itin netikslinga. Technologijos ir inovacijos gali mums padėti, pažvelkime, kaip medicinos išradimai padėjo mums anksčiau, kaip pailgėjo mūsų gyvenimo trukmė ir pagerėjo gyvenimo kokybė. Genų inžinerija gali tapti analogiška situacija, tačiau svarbu, jog mes išliktume harmonijoje su savuoju žmogiškumu bei morale.