Geopolitinės įtampos akivaizdoje ministras K. Budrys „gelbėja“ Baltarusiją?

Ar K. Budriui šiuo metu aktualiausia demokratija Baltarusijoje?

Kol Baltarusija siunčia savo karius į Rusijos „Zapad-2025“ karines pratybas kaip stebėtojus, o JAV bando palaikyti diplomatinius kontaktus su Lukašenkos režimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo dėmesį labiau koncentruoja į svetimos šalies vidaus problemų sprendimą.

Rugsėjo 11 d. Budrys dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konferencijoje „Už neapibrėžtumo ribų – Baltarusija ir Europos saugumas“, kurioje pabrėžė skirtį tarp Lukašenkos režimo, keliančio grėsmę Europos saugumui, ir demokratinių Baltarusijos jėgų, siekiančių teisinės ir laisvos valstybės [1].

Ministras teigė, kad Lietuva remia demokratinės Baltarusijos viziją ir laiko tai svarbiu regioniniu bei Europos saugumo interesu.

Budrys kritikavo Lukašenkos režimą dėl aktyvaus dalyvavimo agresijoje prieš Ukrainą, hibridinių priemonių taikymo ir pasienio provokacijų, tačiau jo fokusas į opozicijos palaikymą bei demokratinių reformų stebėjimą gali būti vertinamas kaip pernelyg nukreiptas į kaimyninės šalies vidaus procesus, nors Baltarusija tampa ilgalaike Rusijos karinę infrastruktūros dalimi ir tiesiogiai kelia grėsmę Europos saugumui.

Tokiu būdu, nors demokratijos rėmimas atrodo strategiškai svarbus, klausimas lieka, ar prioritetas tikrai turėtų būti svetimos šalies vidaus politikos stebėjimas, o ne tiesioginių regioninių grėsmių monitoringas ir atsakas.

Susitikimo su JAV atstovu metu Lukašenkai buvo įteiktas asmeniškas laiškas

JAV prezidento įgaliotinis Johnas Cole praėjusios savaitės ketvirtadienį Minske perdavė Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai sveikinimo laišką nuo Donaldo Trumpo [2].

Laiške, be asmeninių sveikinimų prezidento gimtadienio proga, buvo paminėtas ir neseniai Niujorke vykusio „US Open“ teniso turnyro laimėjimas – Baltarusijos žaidėjos Arynės Sabalenkos sėkmė sulaukė Amerikos prezidento pripažinimo.

Vizitas ir laiško perdavimas pabrėžia simbolinį draugiškumo ženklą tarp JAV ir Baltarusijos vadovų. Johnas Cole pažymėjo, kad Trumpo laišką pasirašė pirmuoju vardu „Donald“, kas retai praktikuojama, ir tai, pasak jo, turėtų būti suprantama kaip ypatingas draugiškumo gestas.

Lukašenka reagavo palankiai, pažymėdamas, kad sveikinimus galbūt paminės, nors gimtadienio šventimas Baltarusijoje nėra įprasta praktika.

JAV kariniai atašė stebėjo „Zapad-2025“ pratybas Baltarusijoje

Tuo tarpu JAV kariniai pareigūnai pirmadienį stebėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“ ir sulaukė kvietimo iš Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino laisvai apžiūrėti viską, kas jiems įdomu [3].

Pratybos prasidėjo penktadienį abiejose šalyse tuo metu, kai santykiai su NATO yra įtempti – vos dvi dienos po to, kai Lenkija numušė Rusijos dronus, peržengusius jos oro erdvę. Baltarusijos gynybos ministerija JAV karininkų vizitą pristatė kaip netikėtą svečią tarp 23 šalių atstovų, įskaitant dar du NATO narius – Turkiją ir Vengriją.

Vaizdo įrašuose matyti, kaip du JAV karininkai sveikinasi su Chreninu ir dėkoja už kvietimą, nors žurnalistams jie nesikomentavo. Šis vizitas – dar vienas signalas apie artėjančius santykius tarp Vašingtono ir Minsko.

Pastaruoju metu Baltarusija, kuri leido Rusijai naudoti savo teritoriją karo Ukrainoje operacijoms, derasi su JAV dėl ekonominių ir diplomatinių klausimų: per pastarąją savaitę Trumpo atstovas Johnas Coale derybų metu gavo įsipareigojimą paleisti 52 kalinius, tarp jų žurnalistus ir politinius oponentus, o mainais JAV suteikė sankcijų atleidimą nacionalinei oro linijai „Belavia“.

Trumpas taip pat siekia atnaujinti JAV ambasadą Minske ir normalizuoti ekonominius bei prekybinius santykius, tuo pat metu palaikydamas ryšius su Lukašenka, kuris reguliariai bendrauja su Putinu.