Geoterminis šildymas: vertinga investicija ar pinigų švaistymas?

Brangstant energetikos ištekliams, ieškoma alternatyvų

Įtempta globali situacija daro įtaką ekonomikai. Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvos išankstinė metinė infliacija kovą, palyginti su 2021 m. kovu, siekė 15,6 proc., o vasarį – 14 proc [1].

Kovojant su aukštomis kainomis, Vyriausybė svarsto įvairius paramos paketus, tačiau dalis Lietuvos gyventojų nerimauja dėl galimybės nusipirkti būtiniausių produktų arba sumokėti elektros bei šildymo mokesčius.

Dėl to, ieškoma įvairių alternatyvų ir būdų sutaupyti, o vienu iš jų tampa geoterminis šildymas. Šį būsto apšildymo būdą vis dažniau renkasi tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai.

Tačiau pereinant prie geoterminio šildymo, reikia įsirengti šilumos siurblius. Būtent šių įrenginių diegimas reikalauja nemažai pradinių investicijų.

Nors žinoma, kad dalį jų padengti gali valstybė, trūkstamas sumas siūlo ir bankai. Tačiau, ar šios investicijos iš tiesų atsiperka?

Šiluminio siurblio įrengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančius

Geoterminis šildymas dažnai minimas kalbant apie gamtai tvaresnius energijos šaltinius. Įprastai, geoterminis šildymas atitinka visus aplinkos apsaugos ir ekologijos standartus.

Šio šildymo principas yra pagrįstas natūralių – atsinaujinančių gamtos išteklių, kaip energijos šaltinio, naudojimu [2].

Jų atsinaujinimą sąlygoja gamtoje nuolat vykstantys procesai, o minėtuoju energijos šaltiniu gali būti vanduo, oras (jų skleidžiama energija), saulė ar žemė (pastarųjų išskiriama šiluma).

Renkantis būstą šildyti geoterminiu šildymu, būsto savininkas įsirengia šilumos siurblius. Nors jų yra kelių skirtingų tipų, Lietuvoje populiariausi yra trys: oras-oras arba tiesiog kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba – geotermas.

Sistema oras-oras dažniausiai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tačiau kiti du siurblių tipai gali būti pritaikyti ir gyvenamiems namams šildyti [3].

Kadangi lauko temperatūra geoterminiam šildymui nedaro jokios įtakos, namų savininkai gali pastebėti ženkliai sumenkusias sąskaitas už šildymą.

Ekspertai teigia, kad šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo yra apie 20–30 proc. pigesnis nei šildymas briketais ar granulėmis. Tuo tarpu palyginus su gamtinėmis dujomis, šildymas gali atpigti ir iki pusės.

Tačiau, pradinis sistemos įsirengimas net ir itin mažame gyvenamajame name kainuoja brangiai. Srities ekspertai pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų.

Kaina priklauso nuo to, kokio tipo gręžinys bus rengiamas. Vieną kartą išgręžtas gręžinys tampa ilgalaike investicija, tačiau dešimtis tūkstančių jo įrengimui nepagailėti gali ne kiekvienas.

Valstybė teikia 50 proc. kompensaciją tiems, kurie savo namuose nori įsirengti šilumos siurblį. Šiais metais, valstybės paramą šilumos siurbliams buvo galima teikti iki vasario mėnesio, tad susidomėję dabar – jau pavėlavo [4].

Kompensacijai gauti yra taikomi reikalavimai. Kompensuojamas tik iškastinį kurą (gamtines dujas, anglis, durpių briketus, dyzelinį krosnių kurą, ir pan.) naudojančių šilumos įrenginių keitimas.

Parama yra skiriama tik fiziniams asmenims: gyvenantiems individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose.

Namo statyba turi būti baigta ir pastatas įregistruotas Registrų centre ne mažiau kaip 5 metus. Naujai statomiems būstams parama neteikiama, o rekonstruojamo būsto savininkams teikti paraišką reikia tuomet, kai baigtumas yra ne mažesnis kaip 100 %.

Svarbu atsiminti ir tai, kad pastatas neturi būti prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos bei tai, kad nekilnojamojo turto objekte negali būti vykdoma komercinė veikla.

Nespėjus pateikti paraiškos dėl kompensacijos iš valstybės, suvilioti gali bankų siūloma tausi paskola. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įrengti.

Paskolos dydis gali siekti iki 25 000 eurų, ji skiriama 7 metų laikotarpiui. Šio tipo paskola suteikiama ir saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų krovimo stotelėms rengti.

Geoterminė energija – pilnai neišnaudota Europos galia

Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst.

Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą [5].

Šiuo metu, Europoje geoterminė energija naudojama tik 1,5 GW elektros energijos gamybai, daugiausia Islandijoje ir Italijoje. Tačiau apskaičiuota, kad visame žemyne galima panaudoti 80–100 GWe geoterminės energijos, todėl potencialas – didžiulis.