Gera žinia kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims: valstybė finansuos pažangų tyrimą

Naujas sprendimas suteiks daugiau galimybių kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims

Pacientėms, kurioms diagnozuotas pažengęs epitelinis kiaušidžių, kiaušintakių ar pirminis pilvaplėvės vėžys, kelias iki individualiai pritaikyto gydymo netrukus taps trumpesnis. Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė valstybės lėšomis finansuoti pažangų naujosios kartos genetinį tyrimą, kuris leis vieno ištyrimo metu gauti visą svarbiausią informaciją apie naviko genetines savybes. Tai padės gydytojams greičiau priimti sprendimus dėl gydymo ir sumažins poreikį pacientėms atlikti papildomus tyrimus.

Iki šiol norint įvertinti svarbiausius ligos biologinius rodiklius dažnai tekdavo atlikti kelis skirtingus tyrimus, todėl gydymo pradžia užsitęsdavo. Naujoji tvarka leis šį procesą supaprastinti – vieno tyrimo rezultatai suteiks visą reikalingą informaciją, todėl pacientės greičiau galės pradėti joms tinkamiausią gydymą [1].

„Su sunkia diagnoze susidūrusioms moterims ir jų artimiesiems brangi kiekviena diena, todėl mūsų tikslas – sutrumpinti kelią nuo diagnozės iki efektyvaus gydymo. Vieno išsamaus tyrimo metu gavę visus reikalingus atsakymus, gydytojai galės greičiau parinkti taikliausią pagalbą, o moterims nereikės alinančio pakartotinių tyrimų laukimo. Tai ne tik racionalus resursų naudojimas, bet pirmiausia – didesnis saugumas ir viltis pacientėms“, – sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Pasak ministerijos, sprendimas priimtas atsižvelgiant į Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) rekomendacijas, kurios pabrėžia išsamios genetinės diagnostikos svarbą parenkant individualizuotą gydymą.

Vieno tyrimo pakaks svarbiausiems rodikliams nustatyti

Nuo šiol iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bus finansuojamas naujosios kartos sekoskaitos (NGS) tyrimas. Jo metu vienu metu bus įvertinami keli svarbiausi genetiniai rodikliai – nustatomos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, vertinamas genomo nestabilumas bei homologinės rekombinacijos deficito (HRD) būklė. Tokia informacija yra būtina gydytojams sprendžiant, ar pacientei gali būti skiriamas tikslinis gydymas vaistu olaparibu.

Tyrimas bus kompensuojamas moterims, kurioms diagnozuotas III arba IV stadijos kiaušidžių, kiaušintakių ar pirminis pilvaplėvės piktybinis navikas (TLK kodai C56, C57.0 ir C48). Vieno tokio tyrimo kaina siekia apie 1 tūkst. eurų, o išlaidas padengs PSDF biudžetas.

Tikimasi, kad naujasis finansavimo modelis ne tik sumažins pakartotinių tyrimų poreikį, bet ir padės efektyviau naudoti sveikatos sistemos išteklius. Vieno išsamaus tyrimo pakaks tam, kad gydytojai galėtų priimti svarbiausius sprendimus dėl tolesnio gydymo, o pacientėms nebereikės laukti papildomų atsakymų.

Kasmet diagnozuojama beveik 300 naujų ligos atvejų

Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 300 epitelinio kiaušidžių, kiaušintakių ir pirminio pilvaplėvės vėžio atvejų. Nepaisant sparčiai tobulėjančių gydymo galimybių, šios ligos vis dar išlieka pagrindine moterų mirties nuo ginekologinių piktybinių navikų priežastimi.

Didžiausias iššūkis – vėlyva diagnostika. Specialistų duomenimis, net 70–75 proc. pacienčių diagnozę išgirsta tik tada, kai liga jau būna pažengusi ir išplitusi. Ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl ją nustatyti laiku sudėtinga. Dėl šios priežasties itin svarbu kuo greičiau atlikti išsamų genetinį ištyrimą ir nedelsiant parinkti efektyviausią gydymo strategiją.

Medikai atkreipia dėmesį, kad susirgimo riziką didina paveldimos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, Lynch sindromas, endometriozė, nevaisingumas, vyresnis nei 63 metų amžius, taip pat gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nutukimas. Tikimasi, kad naujai finansuojamas pažangus genetinis tyrimas leis pacientėms greičiau pasiekti modernų, individualiai pritaikytą gydymą ir prisidės prie geresnių gydymo rezultatų ateityje.