Vienas įrašas.549 585akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Giedrius Drukteinis laidoje „Riba“: pyst, blemba, nafik, šikna – tai žodžiai, tapę mūsų norma

•Įžymybės•Miglė Tumaitė
Giedrius Drukteinis laidoje „Riba“: pyst, blemba, nafik, šikna – tai žodžiai, tapę mūsų norma
Giedrius Drukteinis aptaria etiketo pokyčius Lietuvoje ir jaunimo įtaką kultūrai, kalbėdamas apie pagarbą ir mandagumą.
Komentuoti (0)

Ne vyresnieji, o jaunimas užduoda pagrindinį visuomenės procesų toną

Etiketas ne tik apibrėžia bendravimo su visuomene taisykles, bet taip pat žymi pagarbos foną, kuris, pastaruoju metu, dažnai skendi „pyst“, „blemba“, „nafik“, „šikna“ ir pan. terminologijoje. Giedrius Drukteinis – vienas ryškiausių Lietuvos etiketo ir komunikacijos ekspertų atskleis, kokia ateitis laukia šalies kultūros.

Visuomenės sąmoningumas arba evoliucija gali pasitarnauti taip, jog vieną dieną pokyčiai ištrins nusistovėjusis tradicijas, pakreipiant ateities kartą kita linkme. G. Drukteinis, atskleisdamas, kodėl pasirinko tokią veiklos kryptį, išlieka atviru: aplinka, pilna chamų ir grubumo, reikalauja tam tikrų žinių, kad ją pakeisti, todėl nusprendė pokyčius pradėti nuo savęs. Pašnekovas nori pasidžiaugti, jog vakarietiška kultūra taip pat turi begalę šviesių atspindžių, nepaisant to, kad nemaža dalis tautiečių vis dar neįprato laikytis elementarių mandagumo taisyklių ir pasisveikinti vieni su kitais.
Vyras vardija ir kitas apnuoginti būtinas tiesas; esą pasaulis pasikeitė taip, kad ne vyresnieji, bet jaunimas užduoda pagrindinį visuomenės procesų toną, nuvedusį iki to, jog kiekvienas valstybinėje televizijoje gali išgirsti tokius žodžius kaip „šūdas“ ir t.t.

Jeigu gerbi žmogų, sakysi jam „jūs“

G. Drukteinis įsitikinęs, esą žmonės pernelyg „sušiuolaikiškėjo“. Tačiau, anot jo, žmoniškumo bei mandagumo vieni su kitais gairių pamiršti nevalia.

Vyras tikina, esą kreipinys „jūs“ yra pagarbos rodymas, kuris turi būti naudojamas nepaisant aplinkybių. Taip pat patikslina, esą kreipinys „tu“ iš esmės būdavo vartojamas kreipiantis į tarnus, arba, kitais žodžiais, į žemesnio socialinio sluoksnio žmones. Žinoma, taisyklės, liberalėjant visuomenei, evoliucionavo, tačiau šis kreipinys išlieka esminiu pagarbos ženklu.

Bene labiausiai G. Drukteinį stebina mažamečių kreipimasis į savo senelius vardu... Tačiau pašnekovas yra tikras, jog senų laikų pagrindu susikūrė dabartinė civilizacija, tad tuometinių vertybių išbraukti negalima – kaip ir negalima senolių vadinti vardais.

„Gražus elgesys yra laimė“, – tikina Lietuvos etiketo ir komunikacijos ekspertas.

„Riba“ su Ugniumi Kiguoliu kiekvieną penktadienį 19 val.

Prisimindamas savo vaikystę ir įvardindamas disciplinas, kuriose tuometiniai „vaikų sielų vampyrai“ neva nesugebėdavo „įdėti“ neapykantos, jis nevengia dalytis patarimais – kaip šių laikų pasaulyje išlikti savimi, kuriant unikalų įvaizdį ir puoselėjant deramas manieras. Tuo pat metu vyras aptaria šių laikų žalą, padariusią meškos paslaugą nuolat gviešiantis kitų pritarimo.

Anot Drukteinio, socialiniai tinklai įdiegė žmonėse kreivo pasaulio vaizdą, neva negalima žengti žingsnio be kitų „pritarimo“; dėl to žmonės dažnai nuleidžia rankas ir nepasitiki savimi, tarkim, leisdami nepažįstamiesiems vertinti jų kūrinius ar aptarinėti siekius.

Kodėl liberalizmas yra tapatinamas su anarchija? Kaip mūsų kultūrą paveiks imigrantai? Dėl ko vyresni žmonės nustojo būti autoritetu? Ar ribos tarp tradicijų ir modernumo bus ištrintos, galiausiai, kaip tai paveiks Lietuvą? Ar į prezidentą galima kreiptis žodžiu „Tu“? Kas suformavo G. Drukteinio aprangos stilių? Ar tradicija atidarinėti moterims duris vis dar yra aktuali?

Apie tai ir dar daugiau pilnoje ir necenzūruotoje laidos „Riba“ versijoje, kuri visuomet prieinama 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.

https://www.youtube.com/watch?v=0rtCgXBc-pY

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.