Gilėjanti pandemija šalyje ir nepelnytai nuvertintas gripas – susiję?

COVID-19 statistiniai duomenys – praėjusių metų rudenį buvo gerokai mažiau mirčių

Prasidėjus rudeniui, pastebėjome, kad pandemija Lietuvoje įgavo tikrą pagreitį. Fiksuojami sergamumo rodikliai jau lenkia praėjusių metų rodiklius, kai gyventojai dar nebuvo vakcinuojami. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo 17 d. šalyje buvo fiksuoti 792 užsikrėtusieji, kai tuo tarpu šios dienos duomenimis, naujų paros atvejų buvo užfiksuota net 1 300. [1]

Remiantis praėjusiųjų metų statistika, tuomet nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 15 d. buvo fiksuotos 2 mirtys. Šiais metais tuo pačiu laikotarpiu - net 178 mirtys. [2] Taigi, kaip buvo minima, šios pandemijos metu didžiausią dėmesį reikia telkti ne į užsikrėtusiųjų skaičių, bet į reanimacijoje esančių lovų atsargas bei mirčių kiekį. Kaip matome, mirčių kiekis gerokai viršija pernai metų rodiklius.

Tiesa, 2020-ųjų rugsėjį dar nebuvo vakcinų, kurios esą „gelbsti nuo koronaviruso“. O šiai dienai Lietuvoje jau vakcinuota 61,4 proc. visuomenės, tuo tarpu net 79,2 proc. 70-74 m. amžiaus žmonių bei 65,7 proc. mobiliausios 25-34 metų amžiaus grupės bei 73,2 proc. 35-44 m. grupės. [3]

Taip pat prisiminkime, kad šiuo metu šalyje yra įvestas „neskiepytųjų karantinas“, kurio metu nuo pirmadienio neturintiems galimybių paso užvertos kone visų kontaktinių paslaugų durys, įskaitant ir būtiniausių maisto prekių parduotuves, didesnes nei 1 500 kv. m. Tad iškyla klausimas, kokiomis sąlygomis virusas taip smarkiai paplito?

Gripas sugrįžo į Kauno ligonines, medikai nuogąstauja, kad jis nepelnytai nuvertinamas

Kelis sezonus dingęs gripas šiais metais, panašu, sugrįžo su trenksmu. Kauno ligoninės atliktas tyrimas esą parodė, kad net pusė pacientų, kurie į ligoninę guldomi dėl kvėpavimo takų negalavimų, iš tikrųjų serga gripu. LSMU Kauno ligoninės gydytoja, profesorė Auksė Mickienė teigia, jog kol kas dar nėra aišku, kaip šiemet pasireikš gripas, o nerimą kelia ir tai, jog paskutiniais metais sąlygos virusams, bakterijoms ir kitiems mikrobams yra išskirtinės, mat esant įprastoms gyvenimo sąlygoms, jie nuolat konkuruoja. [4]

Anot A. Mickienės, prognozuoti, kaip susiklostys gripo ir koronaviruso konkuravimas, kol kas yra labai sudėtinga. Tačiau, priemonės, kurias žmonės naudoja ir pandemijos metu, tai yra, kaukės, atstumai - pasitarnautų ir siekiant sumažinti riziką užsikrėsti gripu.

Keista, tačiau praėjusiais metais, kuomet šalyje buvo koronaviruso pandemija, ligoninėje nebuvo užfiksuotas nei vienas asmuo, kuris buvo gydytas nuo gripo. Tam įtakos, pasak LSMU profesorės, turėjo ir taikyti griežti reikalavimai bei ribojimai. Tačiau net ir laikantis šių ribojimų, koronaviruso atvejai siekė aukštumas, kai tuo tarpu gripo nebuvo nė kvapo.

Visgi, pasirodo, reikia bijoti ne pačio gripo, o koronaviruso ir gripo dueto, mat pasitaiko atvejų, kai žmogus suserga abejomis infekcijomis vienu metu.

Mes tuos duomenis turėjome pačioje pandemijos pradžioje iš Kinijos. Pandemija prasidėjo gripo sezono pabaigoje, tada buvo ir dvigubų infekcijų, nes dar cirkuliavo įprastinis gripo sezonas ir atsirado kovidas. Taip nutikti gali, bet gana retai ir labai priklauso nuo to, kokiu stiprumu vienas ar kitas patogenas dominuos. Jei nutiktų taip, kad abu dominuotų vienodai, dvigubų infekcijų tikimybė būtų didesnė. Bet nemanau, kad taip nutiks. Tokiu atveju ir dvigubų infekcijų tikimybė bus mažesnė, - teigė A. Mickienė. [4]

A. Mickienė taip pat pabrėžė vakcinos nuo gripo naudą, esą tai padeda išvengti hospitalizacijos ir perpildytų ligoninių skyrių ypatingai COVID pandemijos metu. Pirmosios vakcinos nuo gripo jau pasiekė Lietuvą, o pasiskiepyti galima tiesiog vaistinėse. Žinoma, ne už „ačiū“, mat skiepo „Influvac Tetra“ kaina „Eurovaistinėje“ yra 22,49 eurai. [4]

Gripo ir koronaviruso tyrimai – abu gali būti atlikti PGR metodu

Prielaidų, kodėl gripas pasirodė tik šiais metais gali būti begalybė. Tačiau vis labiau neramina ir testavimo apimtys. Štai norint Kauno mieste užsiregistruoti simptominiam COVID-19 tyrimui, eilėje gali tekti palaukti ir 2-3 dienas, mat visos vietos jau yra užimtos. Apie tai, kad PGR metodu atlikti tyrimai gali būti tiek klaidingai neigiami, tiek klaidingai neigiami, minėjome jau seniau. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad nustatant gripą taip pat naudojamas PGR metodas.

Taigi, jei šis tyrimas nėra tikslus ir rezultatą gali rodyti klaidingai, ar negali koronavirusui diagnozuoti skirtas tyrimas nustatyti ir gripo? Juk simptomai - panašūs, o kartais net ir identiški. Tai iš dalies paaiškintų tokį staigų atvejų ir mirčių skaičiaus didėjimą net ir esant tokiam visuomenės vakcinacijos lygiui.

Tiesa, pasak prof. A. Mickienės, tiriant gripą, tyrimų PGR metodu atliekama itin mažai, todėl dažnai galima pagal simptomatiką galima diagnozuoti ir kitas ligas, pavyzdžiui, bronchitą ar lėtinio plaučių uždegimo paūmėjimą. [5]

Tačiau per 6 metus visgi buvo virš 800 tiriamų žmonių ir visiems iš jų, kurie pateko į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo takų infekcijų arba priklausė rizikos grupei, buvo atliktas PGR tyrimas. Būtent šis tyrimas parodė tikruosius skaičius, mat buvo nustatyta, kad lygiai pusė pacientų, kurie guldomi į ligoninę dėl ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, išties serga gripu, pažymėjo A. Mickienė.

Vis dėlto, dėl daugelio aspektų nėra aišku, koks gripo paplitimas yra visuomenėje, nes išgirdę apie gripo simptomus ne visi gydytojai gali pacientą užrašyti atlikti tyrimo, o tuo tarpu, kitam asmeniui su tokiais pačiais simptomais gali būti priskirta ir kita infekcija.

Visgi, laiku ar visai nenustatyta gripo infekcija, anot profesorės, gali sukelti daugybę problemų. Viena iš jų yra ta, jog nediagnozavus šios infekcijos žmogus negauna specifinių vaistų, o to rezultate, žmogui gali kilti įvairiausios komplikacijos ar net ištikti mirtis. Nediagnozuotiems atvejams taip pat nėra taikoma izoliacija, todėl užsikrėsti ligoninėse yra itin lengva.

Tai matome ir ligoninės praktikoje, kai atvyksta vienas karščiuojantis pacientas, o tada jų vis daugėja, - pažymėjo LSMU Kauno ligoninės gydytoja. [5]

Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad vakcinuotiems rizika užsikrėsti sumažėja 5 kartus

Taigi, paaiškinti šį COVID atvejų kilimą ir mirčių skaičiaus didėjimą lyginant su laikotarpiu, kai šalyje vakcinų dar nebuvo, tampa vis sudėtingiau. Juk net pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalino naujausiais statistiniais duomenimis, pagal kuriuos teigiama, jog pasiskiepijus vakcina „Comirnaty“ rizika užsikrėsti koronavirusu sumažėja 5 kartus, rizika patekti į ligoninę - 10 kartų ir rizika mirti nuo COVID-19 bent 20 kartų mažesnė nei nepasiskiepijus.

Ministras taip pat pažymėjo, kad atlikta analizė įrodo, kad ši vakcina apsaugo ir nuo Delta atmainos bei atremia dar viena „nepagrįstą“ argumentą dėl vakcinos neefektyvumo prieš šią atmainą.

„Nustokime tikėti nepagrįstais teiginiais, remkimės tyrimais, kurie įrodo, kad geriausias būdas kovoti su virusu ir jo atmainomis - vakcina“, - rašė A. Dulkys.