Gimstamumo krizė verčia imtis veiksmų: Tamašunienė siūlo keisti visą teisėkūrą

Siūlo vertinti įstatymų poveikį demografijai ir įvesti „skolų atostogas“

Šeima – ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir valstybės ateities klausimas. Būtent tokią žinutę Vyriausybės posėdyje akcentavo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, kalbėdama apie vis didėjantį demografinių pokyčių spaudimą Lietuvai.

„Teisingumo ministerijos sričiai tiesiogiai šeimos politikos sritis nepriklauso, bet ir mes ieškome priemonių, kurios gali prisidėti prie demografinių iššūkių sprendimo“, – pabrėžė ministrė [1].

Ji išskyrė konkrečias kryptis, kuriomis ministerija siekia prisidėti prie situacijos gerinimo. Vienas svarbiausių siūlymų – kiekvieną naują įstatymą vertinti ir per demografinio poveikio prizmę. Tai reikštų, kad teisėkūra būtų orientuota ne tik į dabartį, bet ir į ilgalaikę valstybės raidą.

Taip pat kalbėta apie didesnes lengvatas jaunoms šeimoms, kurios galėtų paskatinti šeimų kūrimą ir vaikų auginimą. Kartu svarstomos ir finansinio saugumo priemonės – „skolų atostogos“ bei stipresnė pažeidžiamų asmenų apsauga.

Ne mažiau dėmesio skiriama ir santykių kokybei. Ministrė akcentavo mediacijos svarbą bei būtinybę stiprinti šeimos konfliktų prevenciją, siekiant išvengti ilgalaikių socialinių problemų.

V. Čmilytė-Nielsen: gimstamumo nedidins draudimai ir įstatymų pataisos

Tačiau Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikosi kitos pozicijos. Anot parlamentarės, dalis valdančiųjų siūlymų gimstamumui skatinti yra ne tik neveiksmingi, bet ir „keisti“, nes vietoj realių sprendimų pasirenkamas lengviausias kelias – ribojimai ir nurodinėjimas, kaip žmonėms gyventi [2].

Ji kritikavo siūlymą į Švietimo įstatymą įrašyti tikslą rengti vaikus santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, teigdama, kad tokios priemonės savaime demografinės situacijos nepagerins. Taip pat skeptiškai įvertinta idėja įpareigoti visuomeninį transliuotoją skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą.

Politikė atkreipė dėmesį ir į pasikartojančius bandymus atsisakyti gyvenimo įgūdžių programos, įskaitant lytinį švietimą. Anot jos, tai paradoksalu, nes būtent žinios apie santykius, pagarbą ir asmenines ribas padeda kurti sveikus santykius, o ne jiems trukdo.

„O kalbant rimtai, gimstamumo mažėjimas yra visų pažangių valstybių realybė. Tik jokie ribojimai, mėginimai vėl uždaryti moteris namie ar nuo mažumės rengti vaikus santuokinei šeimai, gimstamumo negerina.

Priešingai – gerina tik galimybių kūrimas. Tik kad jas kurti reikia turėti gerokai daugiau išminties nei viską iš eilės drausti“, – pabrėžė parlamentarė.

Seime siūlo stiprinti šeimos ugdymą ir plėsti tėvų teises

Kovo pradžioje Aušrinė Norkienė ir Rita Tamašunienė registravo įstatymų paketą, kuriuo siūloma stiprinti šeimos, santuokos ir tėvystės vaidmenį švietimo sistemoje bei platesnėje valstybės politikoje. Pakeitimais būtų keičiama Švietimo įstatymo preambulė ir tikslai, aiškiai įtvirtinant, kad ugdymas grindžiamas santuokine šeima, motinyste ir tėvyste, taip pat Vakarų kultūrą formavusiomis krikščioniškomis vertybėmis.

Siūloma, kad mokykla ne tik perteiktų žinias, bet ir ruoštų jaunus žmones šeiminiam gyvenimui, o tėvams būtų suteikta daugiau galios spręsti dėl vaikų ugdymo turinio, įskaitant lytiškumo ugdymą ir neformaliojo švietimo programas.

Įstatymų projektai apimtų ir platesnį lauką – siūloma įpareigoti LRT savo turiniu skatinti palankų požiūrį į šeimą, motinystę ir vaikų gimimą, o kultūros politikoje įtvirtinti šeimos stiprinimą kaip vieną iš tikslų. Taip pat numatoma užtikrinti, kad kultūrinė veikla būtų labiau prieinama vaikų auginantiems asmenims.

Projektų iniciatorių teigimu, tokie pokyčiai galėtų prisidėti prie palankesnio visuomenės požiūrio į šeimą ir ilgainiui padėti spręsti mažėjančio gimstamumo problemą, o papildomų valstybės biudžeto lėšų tam neprireiktų.

Nuo birželio – išmoka visiems tėvams: nebereikės socialinio draudimo stažo

Nuo birželio 1 dienos keičiasi vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarka – ji bus prieinama visiems tėvams, įtėviams ar globėjams, auginantiems vaiką iki dvejų metų, nepriklausomai nuo jų socialinio draudimo stažo. Iki šiol ši parama buvo skirta tik studijuojantiems ar besimokantiems asmenims, tačiau dabar gavėjų ratas gerokai plečiamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad taip siekiama užtikrinti vienodas galimybes visiems tėvams. Šiuo metu išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sukanka dveji metai. Tikimasi, kad pokyčiai sumažins finansinį spaudimą jaunoms šeimoms ir leis lengviau derinti vaikų auginimą su studijomis ar darbu.