G.Nausėda Seime kalbėjo apie Konstitucines dvasias

G. Nausėda susitiko su Seimo Pirmininke ir Seimo valdyba

Šiandien, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai, valstybės vadovas Gitanas Nausėda lankėsi parlamente, kur susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdybos nariais [1].

Nors šalies vadovui įprasta su Seimo vadovybe susitikti ir aptarti aktualiausius teisės aktų projektus bent du kartus per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms – šį kartą G. Nausėda buvo neįprastai detalus ir palietė ne vieną aktualią temą.

Su Seimo valdyba G. Nausėda pirmiausiai aptarė 2023 m. rudens sesijos prioritetus. Prezidentas kaip esminius sesijos tikslus įvardijo būtinybę rasti sprendimą dėl II pensijų pakopos kaupimo, taip pat – atsižvelgti į biudžetą bei rengiamą finansų reformą.

Prezidentas rudens sesijoje Seimo valdybai pasiūlė svarstyti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, prokurorų algų kėlimu, taip pat mažinant socialinę atskirtį bei pajamų nelygybę.

G. Nausėda taip pat ragina reaguoti į šalies demografinius iššūkius, siūlo mokesčių sumažinimą dirbantiems vaikus auginantiems tėvams, inicijuoja projektą dėl galimybės dalį lėšų išsiimti iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, siūlo transporto lengvatų įstatymo pataisas pensininkams, vaikams ir šeimoms.

Po susitikimo su šalies vadovu, Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad Seimo valdybos ir prezidento nuomonės svarbiausiais klausimais sutampa. Savo ruožtu G. Nausėda taip pat pritarė, kad pagrindiniai Seimo darbai buvo aptarti „geranoriškai“ [2].

G. Nausėda siūlo alternatyvą visuomenę priešinančiam Partnerystės įstatymui

Po pokalbių su Seimo Pirmininke bei Seimo valdyba, G. Nausėda aptartus klausimus pristatė žiniasklaidai, o vienas daugiausiai dėmesio sulaukęs klausimų yra Partnerystės įstatymas.

Nors šalies prezidentas pabrėžė, kad „civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius“, G. Nausėdos nuomone, teisiškai siekiant apibrėžti tos pačios lyties asmenų santykius, būtina atsižvelgti į Konstitucijos „turinį ir dvasią“.

„Jau ne kartą esu tai sakęs – man svarbu, kad išsaugota būtų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. turinys ir dvasia. Jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – sako G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat užsiminė, kad išspręsti tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo klausimus galima ne tik kontraversiškai dažnai vertinamu Civilinės sąjungos įstatymo projektu, bet ir alternatyva, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininko Pauliaus Saudargo anksčiau pateikta artimo ryšio instituto idėja. Tiesa, anksčiau Seimas šią iniciatyvą jau atmetė.

„Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Ir žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, ir bažnyčia taip pat gi nepasisako prieš santykių reglamentavimą“, – teigia prezidentas.

Tuo tarpu tokius G. Nausėdos komentarus išgirdęs P. Saudargas juos vertina kaip paramą savo iniciatyvai, pagal kurią, tos pačios lyties asmenys galėtų sukurti artimo ryšio institutą.

„Mes dabar aiškiai išgirdome iš prezidento (...) poziciją, kuria kryptimi būtų tas palaikymas. Štai kombinacijos artimo ryšio įstatymo ir susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo kombinacijos, matyt, palaikymas būtų“, – sako P. Saudargas, akcentuojantis, kad šis projektas nekuria alternatyvos Konstitucijoje numatytam šeimos modeliui, o tai, galimai, nesukeltų tokios priešpriešos visuomenėje.

Prezidentas sukritikavo diskusijas dėl narkotikų dekriminalizavimo, ragina atsižvelgti į visų žmogus teises

Po vizito Seime, G. Nausėda iš dalies pakomentavo ir Seime svarstomą iniciatyvą iš dalies dekriminalizuoti kai kurias narkotines medžiagas. Šiuo klausimu, šalies vadovas buvo gana kritiškas.

Prezidentas teigia, kad žmogaus teises jis supranta plačiai: tai yra ir Lietuvos seksualinės orientacijos mažumos, ir noras turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų. Vis dėlto, šalies vadovas pabrėžė, kad tokios pačios žmogaus teisės yra ir senjorų, ir šeimų, ir žmonių su negalia padėtis.

„Tai kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau ir garantuoti tas teises platesne ir platesne apimtimi“, – pabrėžė G. Nausėda.

Šalies vadovas tvirtinant biudžetą ragina atsižvelgti į pažeidžiamiausią visuomenės dalį

Po susitikimo su Seimo Pirmininke ir Seimo valdybos nariais, prezidentas kalbėjo ir apie tai, kad svarstant 2024 m. biudžetą būtų atsižvelgta į jautriausią visuomenės dalį – šeimas auginančias vaikus bei pensininkus.

„Šioje Seimo sesijoje prašytume, kad Seimas apsvarstytų papildomą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) šeimoms, auginančioms vaikus, klausimą. Taip pat norime, kad valstybės biudžete būtų atsižvelgta ir į tai, kad reikia rūpintis mūsų pensininkais. Pensijų didinimas iki šiol buvo klausimas, kuriuo rasdavome sutarimą. Tikiu, kad ir 2024 metų biudžetas nebus išimtis“, – teigia G. Nausėda.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius kiek anksčiau žiniasklaidai teigė, kad prezidento siūlomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) už vaiką galėtų siekti 87 eurus. Pasak jo, tai kainuotų apie 60 mln. eurų, bet pajamos būtų gautos įvedus aukštų pajamų progresyvumą, numatytą mokesčių reformoje.

Tiesa, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tokį pasiūlymą jau įvertino gana atsargiai, buvo pažymėta, kad dabar galiojančios vaiko pinigų priemonės keisti kita nereikėtų, o šį Prezidentūros siūlymą sukritikavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bei premjerės patarėjas.